Jūsų vaikas perėjo šiuos etapus, dabar jūs, kaip LGBT+ vaiko tėvai, taip pat pereisite šį procesą. Be jokios abejonės, visi žmonių atvejai yra individualūs ir unikalūs. Gali būti, kad jūsų etapų seka skirsis, tačiau iš esmės juos praeisite visus ir tiesiog dabar geriau žinosite, ko galite tikėtis.

Tapatumo klausimas. Tai yra vidinio svarstymo etapas, kuomet pradedamas kvestionuoti seksualumo klausimas ir bandoma suvokti, kokia yra asmens seksualinė orientacija. Dažniausiai šis etapas yra skirtas apmąstymams, tačiau kartais yra pasidalinama mintimis su artimiausiais draugais. Jūsų atveju tai yra etapas, kuomet bandote suvokti ir priimti žinią, jog jūsų vaikas yra LGBT+, vadinasi, jūs esate LGBT+ vaiko tėvai.

Vidinio tapatumo priėmimas ir švietimasis. Tai yra savo seksualinės orientacijos priėmimo etapas, kai nustojama kvestionuoti ir klausti „ar aš esu homoseksualus(-i)?“ ir tiesiog priimama, kad „aš esu homoseksualus(-i)“. Šiame etape žmogus gali jausti nerimą ir baimę, kaip keisis jo gyvenimas, kokios bus aplinkinių reakcijos. Taip pat pradedama ieškoti informacijos, norint giliau ir plačiau suvokti seksualumo tematiką. Jūsų atveju tai bus jūsų vaiko seksualinės orientacijos priėmimo etapas ir savęs priėmimas kaip LGBT+ vaiko tėvų. Jūs taipogi pradėsite ieškoti daugiau informacijos, idant geriau išmanytumėte šiuos klausimus.

Parama. Tai etapas, kuomet pradedama atsiskleisti savo draugams, pradžioje patiems artimiausiems arba tiems, kurie tikrai supras. Taip pat šiame etape yra gerai atsiskleisti kitiems LGBT+ asmenims, kurie supras ir galės duoti patarimų. Svarbu, kad būtų palaikomi bent keli atviri santykiai, kur būtų galima jaustis savimi, atsiskleisti, nemeluoti. Draugai gali padėti tuo momentu, kai ateina atsiskleidimo šeimai laikas. Šiuo metu geriau atsiskleisti iš lėto, pamažu, nes pirmieji atsiskleidimai visuomet yra priimami jautriau, svarbesnė žmonių nuomonė nei bus ateityje. Jūs pradėsite atsiskleisti savo geriausiems draugams, o tik vėliau tikriausiai galvosite apie atsiskleidimą savo tėvams (vaiko seneliams) ar kitiems giminės nariams. Iš tiesų, kiekvieną kartą svarstysite, ar turėtumėte pasisakyti, kam turėtumėte papasakoti, o galbūt kai kuriems žmonėms to net nebūtina žinoti. Gali būti, kad jūs patirsite diskriminaciją dėl to, kad jūs turite LGBT+ vaiką – kaip šeima arba kaip tėvai pavieniui.

Didžiavimasis. Kai pradeda formuotis ratas žmonių, kuriems buvo atsiskleista, pajuntamas palengvėjimas. Šiame etape žmonės pradeda džiaugtis savimi tokiais, kokie yra, ir šis priėmimas teigiamai veikia psichinę gerovę. Kai pradedamas jausti didžiavimasis, atsiskleidimo kitiems žmonėms procesas pagreitėja ir palengvėja. Žmonės pradeda lengviau kalbėti apie savo seksualumą, nebesijaučia tokie drovūs ir mato, jog visuomenės mąstymas tiesiog yra sukonstruotas pagal heteroseksualumo prizmę. Laisviau ir daugiau pradedama bendrauti su kitais LGBT+ asmenimis, lankytis bendruomenės renginiuose ar baruose. Jums, kaip tėvams, tai bus etapas, kai nebebijosite pasakyti žmonėms, net ir naujai sutiktiems, kad jūs esate LGBT+ vaiko tėvai ir tuo džiaugiatės ir mylite bei gerbiate savo vaiką. Tačiau reikia atsiminti, kad jūsų vaikas gali jautriai reaguoti į tai, kam jūs atskleisite jo seksualinę orientaciją ir tikriausiai norėtų daugiau ar mažiau kontroliuoti savo atsiskleidimo procesą kitiems žmonėms. Taigi prieš dalindamiesi su kuo nors kitu šia tema, visada pasitarkite su savo vaiku ir gaukite jo leidimą šiuo klausimu.

Santykiai. Šiame etape užmezgami artimi santykiai su LGBT+ asmenimis. Atsiskleidus įtampa atslūgsta, ir pasineriama į naujus santykius, kuriuose gali būti savimi ir tokiu būdu dar giliau save pažinti. Jūsų, tėvų, atveju atitikmuo būtų pradėjimas bendrauti su kitais tėvais, kurie augina LGBT+ vaikus. Kalbėdamiesi apie tai su kitais žmonėmis, jūs kursite atviresnius ir tikresnius santykius. Šie pokalbiai jums padės geriau susivokti situacijoje, suteiks reikalingą emocinę paramą. Rodydami, kad rūpinatės savo LGBT+ vaiku, jūs taip pat šviečiate visuomenę, idant supratingumas šiuo klausimu tik didėtų.

Atsiskleidimas šeimai. Šis etapas yra vienas sunkiausių, nes šeimoje dažniausiai tikimasi, jog vaikai užaugs kaip heteroseksualūs. Kol neįvyksta atsiskleidimas, galima jausti atotrūkį ir „sieną“ tarp asmens ir jo tėvų. Ilgimasi atviro santykio šeimoje ir pradedamas jausti nuovargis dėl paslapties išlaikymo, išsisukinėjimų ar melavimų. Visos šeimos šventės tampa išbandymu, ypač jeigu negali atsivesti savo partnerio(-ės) arba apsimetinėji, kad tas žmogus yra tavo kambariokas(-ė) ir t. t. Prieš atsiskleidimą tėvams visuomet rekomenduojama apsvarstyti laiko tinkamumą ir pasiruošti galimoms skirtingoms reakcijoms bei duoti laiko susivokti. Taip pat jums, tėvams, reikia pasiruošti prieš atskleidžiant šią žinią savo tėvams arba giminei. Turite gerai apsvarstyti, ką kalbėti, kliaukitės savo intuicija, nes jūs gerai pažįstate tuos asmenis, su kuriais kalbėsitės.

Pusiausvyra. Šiame etape, po atsiskleidimo, pradedama jausti pusiausvyra gyvenime. Seksualinė orientacija yra priimama kaip natūrali tapatumo dalis. O gyvenime nuolat bus sutinkami nauji žmonės, kuriems reikės arba nereikės atsiskleisti. Tik šiame etape atsiskleidimas tampa nebe problema, o neatsiejama gyvenimo dalimi. Jums, tėvams, galioja visi prieš tai paminėti aspektai. Kai apie tai pradėsite kalbėtis su kitais žmonėmis, jūs naudositės tais pačiais įgūdžiais ir pamokomis, kurias išmokote iš vaiko atsiskleidimo, o iš jūsų to mokysis kiti žmonės.

Ginkite savo vaiką, jeigu su juo dėl jo seksualinės orientacijos buvo pasielgta neteisingai mokykloje, kieme, draugų rate ir t. t. Jūsų vaidmuo gali būti kritinis, mažinant patyčių ir diskriminacijos riziką mokykloje ir artimojoje aplinkoje. Tokio pobūdžio tėvų parama padeda mažinti fizinės ir psichinės sveikatos ligų riziką ir gerina gyvenimo kokybę. Advokatavimas už jūsų vaiką parodo jūsų meilę, padeda stiprinti vaiko savivertę ir moko jį, kaip ateityje galės apsiginti ir pastovėti už save.

Išreikškite poziciją, kad jums šeimos, giminės ar draugų susitikimai yra labai svarbūs ir jūs norite juose lankytis ir toliau, tačiau jeigu jūsų vaikas nebus priimtas ir jam bus rodoma nepagarba, jūs nebegalėsite ateiti. Sustabdykite ir paprieštaraukite, jeigu kas nors pradeda juokauti, kalbėti anektodus, žeminančius LGBT+ asmenis.

Nuveskite savo vaiką į LGBT+ organizacijas, renginius, palaikykite jo bendravimą su LGBT+ draugais. Kvieskite, priimkite ir būkite svetingi jūsų vaiko LGBT+ draugams ir (arba) partneriui(-ei) savo namuose, šeimos šventėse ar išvykose. Stenkitės, kad jūsų vaiko draugai ar partneris(-ė) būtų įtraukti į bendrus susitikimus, o ne kad ateitų į svečius tik tuomet, kai nėra pašalinių žmonių, kad tik niekas nieko nesužinotų.

Daugelis tėvų iš tiesų giliai viduje jaučia baimę, kad aplinka jų vaikams bus priešiška dėl jų seksualinės orientacijos. Dėl šios priežasties, net patys to sąmoningai nesuvokdami, galite sakyti: „Ar tau būtina dabar pasisakyti, kad tu homoseksualus, gal palauk, kol baigsi mokyklą“, „Ar tau tikrai būtina rengtis tokiais rūbais?“, „Stenkis mažiau išsiskirti“ ir t. t. Tačiau reikia suvokti, kad jūsų vaiko fizinės ir psichinės gerovės labui yra svarbiausias jūsų priėmimas, supratimas ir palaikymas, o ne neigimas ar spaudimas priversti elgtis vaiką taip, koks jis nėra.

Viešasis gyvenimas. Galite remti tokio pobūdžio valstybines ar privačias organizacijas, kurios remiasi nediskriminavimo politika. Viešai kalbėkite, kad jums nėra priimtinas toks humoras, kuris žemina ir niekina LGBT+ žmones. Balsuokite už tuos politikus, kurie atvirai pasisako už LGBT+ teises. Rašykite laiškus Seimo nariams, išdėstydami savo poziciją ir pageidavimus.

LGBT+ grupės ir kampanijos, organizacijos. Įsitraukite į LGBT+ grupes ir kampanijas „Facebooke“ ar per kitus socialinius tinklus. Dalyvaukite Pride eitynėse ar kitose LGBT+ bendruomenės renginiuose.

Tikėjimo bendruomenės. Atraskite tokią tikėjimo bendruomenę, kuri priims jus ir jūsų vaiką. Tikėjimo bendruomenės gali padėti, jei jose bus sukurta saugi ir globojanti aplinka, pavyzdžiui, kviesti juos dalyvauti bendruomenės veiklose ir renginiuose, suteikti jiems galimybę patarnauti/tarnauti, kviesti juos į savo namus, kalbėtis apie jų tapatumą, išreikšti meilę ir supratimą. Tikėjimo bendruomenių lyderiai ir nariai gali užtikrinti, jog nepagarbi ir užgauli kalba ar diskriminuojantis LGBT+ asmenis ir jų šeimas elgesys nebūtų toleruojamas jų kongregacijoje.

Jeigu tikėjimo bendruomenės nepriima homoseksualumo, jos taip pat prisideda prie šių asmenų ir jų šeimų izoliacijos, žemesnės savivertės, depresijos ir t. t. Švieskite bendruomenes, kad jos geriau suvoktų seksualinės orientacijos klausimus.