Lyties tapatybė (gender identity) – tai žmogaus asmeninis savo lyties, kaip vyriškos, moteriškos, nei vienos ar jų kombinacijos patyrimas. Kadangi visose bendruomenėse egzistuoja tam tikros lyčių kategorijos, jos gali būti pagrindu žmogaus socialinės tapatybės formavimuisi.

Lyties tapatybė sudaro dalį savęs suvokimo, to kaip mes patys suprantame save ir kaip mus mato kiti. Šis suvokimas atsiranda dėl psichologinių ir sociokultūrinių aspektų.

Kadangi daugumoje šiuolaikinių Vakarų kultūrų lytys yra skirstomos į dvi, svarbu suprasti socialinę to įtaką asmeniniam lyties suvokimui. Žmonės gimsta ir yra formuojami aplinkos kaip vyrai ir moterys, net jei patys to nesirenka, biologinė lytis tampa priežastimi nurodyti lyties tapatybės kryptį.

Pavyzdžiui, tokios fiziologinės savybės kaip akių spalva, plaukų struktūra ir pan. nieko nelemia arba lemia labai mažai socialiniame ir kultūriniame žmogaus formavime. Tačiau lyties organai daro įtaką auklėjimui ir tolimesniam socialiniui formavimui.

Cislyčių (cisgender) arba cis žmonių savęs identifikacija sutampa su gimus priskirta (biologine) lytimi (gimtimi), t. y. gimę biologiniai vyrai save suvokia kaip vyrus, biologinės moterys – kaip moteris. Nors ir egzistuoja anatominis tarplytiškumas, socialiai šie žmonės taip pat dažniausiai yra priversti tapatintis su dvinarės (vyro ir moters) lyties apibrėžimais.

Genderqueer – terminas, skirtas (ne)apibūdinti tapatybes, kurios nepatenka į dvinarės lyčių sistemos ribas arba yra nedvinarės (non-binary). Tik patys žmonės geriausiai žino, kaip jie suvokia save, todėl iš esmės yra laisvi nenaudoti jokių apibrėžimų ar pasirinkti žodžius, kurie geriausiai apibūdina jų tapatybę: belyčiai, dvilyčiai, androginiški ir t. t.

Trans yra skėtinis terminas apibūdinti tapatybėms tų žmonių, kurie tapatinasi su kitokia nei gimus priskirta lytimi (gimtimi). Šis terminas gali apibūdinti daugybę įvairių savo tapatybės patirčių: tiek tuos, kurie tapatinasi su dvinare lyčių sistema, tiek tuos, kurie nesitapatina. Pvz., biologinė moteris, save suvokianti kaip vyrą; biologinis vyras, dėvintis tipinius „moteriškus“ drabužius ir suvokiantis save kaip vyrą; žmogus, suprantantis savo tapatybę kaip įvairių lyčių mišinį ir pan.

Šis klausimas yra kiek painus ir gali būti, kad trans ir genderqueer terminai kartais reikš praktiškai tą patį. Bet kokiu atveju, jie yra susiję, kartais persidengę ir egzistuoja kartu.

Apibendrintai galima pasakyti, kad genderqueer yra savęs suvokimas už įprasto dvinario lyčių supratimo, nepaisant žmogaus biologinės lyties, ir noras atsikratyti bet kokių lyčių kategorijų. Tuo tarpu trans žmonės dažnai save suvokia kitokios nei gimus priskirtos biologinės lyties ir siekia save apibūdinti kokios nors kategorijos rėmuose. Tačiau kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali ir tik jie patys gali suprasti savo išgyvenimus, todėl gali būti, kad savo tapatybę žmonės suvoks ir kaip trans, ir kaip genderqueer.

Žmonių pasirinktas būdas atrodyti – drabužiai, plaukai, manieros, kalbėsena ir pan. yra jų lyties išraiška (gender expression). Taip pat savo išvaizda, parodome ir kitus dalykus apie save: socialinę grupę, amžių, pomėgius, užsiėmimą ir pan.

Dvinarės lyčių sistemos aplinkoje, pagal išvaizdą  esame informuojami kokios lyties yra sutiktas žmogus. Žinome, kokie drabužiai yra įprasti moterims ir vyrams ir kokie išvaizdos ir elgesio elementai yra jiems „tinkami“. Nors Vakarų pasaulyje po truputį trinamas skirtumas tarp „moteriškų“ ir „vyriškų“ drabužių, populiarėja neutrali apranga. (Unisex mados kryptis ir sugalvota, kad pabrėžtų tinkamumą bet kuriai lyčiai.) Tačiau įvairios išvaizdos detalės, drabužių dekoravimas, siluetai, spalvos ir t. t. vis dar plačiai naudojami siekiant išreikšti ir informuoti apie lytį.

Lyties (iš)raiška ir tapatybė yra susiję, bet nebūtinai tapatūs dalykai. Lyties (iš)raiška – tai išvaizda ir veiksmai, kuriais informuojame apie save, o tapatybė – kaip jaučiamės. Jei išvaizda padės geriau išreikšti savo tapatybės suvokimą aplinkiniams ar sau, tuomet galime ją pasitelkti kaip įrankį. Tačiau iš esmės pojūčio apie savo lyties tapatybę išorė neturėtų keisti.

Pvz., cis moteris nebus ja mažiau, apsivilkusi „vyriško“ kirpimo švarką ir džinsus, taip pat kaip cis vyras, dėvintis gėlėtą lietpaltį. Trans irgi gali rengtis kaip tik jiems patinka, dėl to jų lyties tapatybė nebus mažiau ta, kurią jie jaučia. Visgi, kad, tarkim, translyčiai žmonės atrodytų „įtikinamai“ aplinkiniams dažnai jie savo išore turi tai parodyti, kad kiltų kuo mažiau abejonių.

Svarbu suprasti, kad visi žmonės turėtų būti laisvi atrodyti taip, kaip jie jaučiasi patogiai. Nepaisant jų lyties, lyties tapatybės ar seksualinės orientacijos.

Pagal lyties (iš)raišką taip pat neturėtų būti sprendžiama apie žmogaus seksualinę orientaciją. Yra daug paplitusių stereotipų apie tai kaip atrodo lesbietės ir gėjai, tačiau jie nebūtinai yra teisingi. Lyties (iš)raiška nenusako seksualinės orientacijos. Moteris, nešiojanti trumpus plaukus, kelnes ir marškinius nebūtinai yra lesbietė. Kaip ir itin „moteriškai“ apsirengusi moteris nebūtinai yra heteroseksuali.