Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



Reakcijos, atsiskleidus vaikui

Sužinoję, kad jūsų vaikas yra neheteroseksualus, galite išgyventi daugybę skirtingų jausmų.

Mes gyvename heteronormatyvioje visuomenėje. Esame užaugę tokioje kultūroje ir su tokiais religiniais įsitikinimais (nesvarbu, ar praktikuojame, ar ne), todėl priimti žinią, kad mano vaikas yra LGBT*, gali būti nelengva.

Sužinoję, kad jūsų vaikas yra neheteroseksualus, galite išgyventi daugybę skirtingų jausmų: šoką, praradimo jausmą, kaltę, neigimą, nerimą, izoliaciją, palengvėjimą ar priėmimą. Galite jausti baimę ir liūdesį dėl savo vaiko arba pyktį, gėdą, siaubą ir netgi pasibjaurėjimą. Tokios reakcijos dažniausiai būna emociškai intensyvios dėl žinių ir patirties trūkumo šioje srityje. Jūsų vaikas bandė suprasti ir priimti savo seksualumą tikrai ne keletą dienų ar savaičių, taigi duokite ir sau pakankamai laiko suvokti šią naujieną.

Šokas

Duokite sau laiko su(si)vokti ir priimti šią žinią.

Išgirdus naujieną, viena pirmųjų reakcijų gali būti šokas ir netikėjimas. Daug tėvų gali būti įsitikinę, kad jie priima LGBT* žmones, kad neturi išankstinių nuostatų, tačiau net ir būdami tokių pažiūrų, daugelis gali pasijusti išmušti iš vėžių, kai sužino, kad jų vaikas yra homoseksualus ar biseksualus. Ir tikriausiai jūs norėsite tikėti, kad tai yra tik brendimo fazė, kuri su laiku praeis.

Šokas, kurį patiriate sužinoję, jog jūsų vaikas yra LGBT* gali tęstis savaites, mėnesius ar net daugelį metų. Duokite sau laiko su(si)vokti ir priimti šią žinią. Paaiškinkite ir savo vaikui, kad dabar jums reikia laiko šios informacijos „apdorojimui“, tuo pačiu metu stenkitės jo neatstumti.

Šiame etape jums gali padėti pokalbis su kuo nors, kuo jūs pasitikite, su kuo atvirai galite pasidalinti savo baimėmis, frustracija, pykčiu, sielvartu, nežinojimu ar pasimetimu. Svarbu, kad būtumėte sąžiningas pirmiausia pačiam sau apie tai, ką patiriate, ką jaučiate, kokios mintys kyla šiuo klausimu. Tokiu atveju jums gali padėti ir pokalbiai su kitais tėvais, kurie taip pat augina LGBT* vaikus, kurie jau yra praėję savo vaikų seksualinės orientacijos priėmimo laikotarpį, susitaikę ir suvokia savo vaiko individualumą. Toks bendravimas jums leis pajausti, jog esate ne vieni.

Neigimas ir noras atsiriboti

Sužinoję šią žinią, pabandykite atsitraukti ir pažvelgti į situaciją iš šalies.

„Kodėl jis/ji man tai pasakoja? Geriau to nežinočiau! Nenoriu nieko apie tai žinoti!“ Gali nutikti, jog tai bus viena pirmųjų jūsų reakcijų. Galbūt jausitės įskaudinti, nuvilti ir jūsų lūkesčiai, kuriuos siejote su vaiko asmeniniu gyvenimu, pasirodo, liks neišpildyti.

Sužinoję šią žinią, pabandykite atsitraukti ir pažvelgti į visą situaciją iš šalies. Jūsų vaikas, būdamas labai pažeidžiamos būsenos, sukaupęs drąsą, visgi nusprendė jums atskleisti labai asmenišką informaciją. Vaikas jumis pasitikėjo kaip tėvais, pasidalindamas šia informacija. Jis nori būti su jumis sąžiningas ir atviras, o ne nuolat meluoti, išsisukinėti ir gyventi dvigubą gyvenimą. Jūsų vaikas tarsi nori pasakyti: „Mama, tėti, aš jus myliu ir gerbiu. Aš noriu, kad jūs mane priimtumėte į savo gyvenimą tokį, koks esu.“ Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi jūsų vaikas: kaip sunku negalėti kalbėti apie žmones, kurie tau patinka, ką tu jauti vienam žmogui, su kuo tu leidi arba su kuo tu nori leisti savo laisvalaikį. Ignoruoti savo seksualumą ir gyventi mele yra labai sudėtinga, nes tai yra tavo tapatumo dalis.

Net jeigu jums sunku, kad jūsų vaikas yra neheteroseksualus, vis tiek su tuo turėsite gyventi ir tai priimti. Šis faktas jūsų meilės neturėtų sumažinti. Jeigu jūsų vaikas yra LGBT*, jūs niekaip jo „nepadarysite“ heteroseksualiu. O jeigu užsisklęsite nuo vaiko ir ignoruosite šią temą, prarasite galimybę sužinoti apie labai svarbią jo gyvenimo dalį.

Ar būtų geriau, jeigu jūsų dukra ar sūnus būtų pasilaikę šią informaciją sau? Slėpti tokį faktą yra labai žalinga asmens psichinei ir fizinei gerovei, gyvenimas meluojant izoliuoja nuo atviro ir nuoširdaus bendravimo su kitais žmonėmis. Tyrimai atskleidžia, jog homoseksualūs ar biseksualūs vaikai yra septynis kartus labiau linkę į savižudybę dėl to, kad patiria patyčias ir diskriminaciją. Dėl šios priežasties jie gali pradėti piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis ir pasirinkti rizikingą seksualinį elgesį. Taip pat anoreksija ir bulimija gali būti padidėjusio streso ir nelaimingo gyvenimo, savęs nepriėmimo pasekmė.

Kai kurie tėvai visgi nepajėgia susitaikyti su savo vaiko seksualine orientacija ir tiesiog užsidaro savyje – niekam apie tai nedrįsta ar nenori prasitarti ir kalbėti, gyvena nuolatiniame šios žinios neigime. Tačiau realybės, kad jų vaikas yra LGBT*, tai vis tiek nekeičia.

Praradimo jausmas

Praradimo jausmas atsiranda, nes žmogus, kurį auginote, jums gali pasirodyti pasikeitęs ar netgi svetimas.

Gali būti, kad išgyvensite praradimo jausmą, atsiskleidus jūsų sūnui arba dukrai. Praradimo jausmas atsiranda, nes tuo metu žmogus, kurį auginote, pažinojote, diegėte atitinkamas vertybes, jums gali pasirodyti pasikeitęs ar netgi svetimas.

Tėvams būna sunku ir dėl to, kad jie tiesiog turėjo svajonę apie savo vaiką kaip heretoseksualų, t. y. kad jis turės priešingos lyties partnerį(-ę), kad mokysis vieną ar kitą specialybę, dirbs tokį ar kitokį darbą, o tėvai didžiuodamiesi galės apie jį/ją pasakoti savo giminaičiaims, draugams, kolegoms. Atsiskleidus vaikui paaiškėja, kad tėvų lūkesčiai gali likti neišpildyti.

Dažnai tėvams būna labai sunku priimti, kad jie negalės tapti seneliais. Kai kuriose užsienio šalyse įstatymais jau yra įtvirtinta vienos lyties porų teisė įsivaikinti arba susilaukti savo vaikų pagalbinėmis priemonėmis. Lietuvoje tokios galimybės dar nėra, tačiau yra daug homoseksualių asmenų, kurie augina savo vaikus. Taigi iš esmės vaikų turėti LGBT* asmenims yra įmanoma, tačiau pirmiau išsiaiškinkite, ar jūsų vaikas pats nori ir planuoja turėti vaikų.

Taip, jūsų vaikas gyvens savo unikalų gyvenimą, kuris gali būti, o tikriausiai ir yra, nuostabus, pilnas galimybių ir iššūkių. Svarbu, kad jūsų santykis būtų įgalinantis, o ne kliūtis gyventi šį nuostabų gyvenimą.

 

 

Kaltė

Natūralu, jog pirmiausia norisi kaltinti save arba atrasti, kas dėl to gali būti kaltas.

Natūralu, jog pirmiausia norisi kaltinti save arba atrasti, kas dėl to gali būti kaltas. Galbūt galvoje nuolat sukasi mintys, ką gi aš blogai padariau? Ar aš ne per mažai jį/ją mylėjau? Gal per daug mylėjau? Gal per daug lepinau? Gal netinkami draugai padarė jam/jai tokią įtaką? Gal jam/jai kažkas nutiko, jeigu tapo homoseksualūs? Gal buvo koks nors vyresnis žmogus, kuris jį/ją padrąsino? Gal žiūrėjo netinkamas laidas per televizorių ar internetu? Galite jausti kaltę dėl to, kad nežinojote apie savo vaiko seksualinę orientaciją. Jums gali atrodyti, jog nuvylėte savo vaiką, nežinodami apie tokį svarbų jo gyvenimo aspektą.

Daugelis žmonių supranta savo seksualinę orientaciją dar būdami labai jauno amžiaus. Jeigu esate įsitikinę, kad būti LGBT* yra blogai, tuomet jūs niekuomet nenustosite ieškoti paaiškinimų ar pateisinimų. Tėvai nėra atsakingi už vaiko seksualinę orientaciją. Niekas nežino, kokia yra seksualinės orientacijos kilmė, taigi nekaltinkite nei savęs, nei savo vaikų. Niekas nėra dėl to kaltas. Jūsų vaikas, kad ir kokios seksualinės orientacijos būtų, yra žmogus, kuris jaučia, turi poreikių, myli ir nori būti mylimas. LGBT* žmonės užauga skirtingų formų, skirtingo ekonominio ar socialinio statuso šeimose. Niekas negali padaryti žmogaus homoseksualaus ar biseksualaus. Nėra blogos seksualinės orientacijos – tą suvokti yra be galo svarbu.

Nerimas

Nenuvertinkite savo nerimo jausmo. Tiesiog pabandykite rasti atsakymus į jums rūpimus klausimus.

Sužinojus, jog jūsų vaikas yra LGBT*, gali kilti stiprus nerimo jausmas. Skausmas, ašaros, bemiegės naktys gali būti natūrali reakcija į jūsų vaiko atsiskleidimą, nes tuo metu galvoje pradeda suktis mintys, ką apie tai pagalvos jūsų šeima, giminės, bendradarbiai. Ar mano vaikui yra saugu gyventi šiame mieste?  Kaip mano vaikas bus priimamas mokykloje, ar iš jo tyčiosis ar ne, ar jis yra fiziškai saugus ten ar ne? Kaip į šią naujieną reaguos kiti šeimos ir giminės nariai? Koks bus mano vaiko partneris(-ė)? O jeigu jis/ji užsikrės lytiškai plintančiomis ligomis?

Nenuvertinkite savo nerimo jausmo. Tiesiog pabandykite rasti atsakymus į jums rūpimus klausimus. Taip pat pagalvokite, kaip galėtumėte padėti ir paremti savo vaiką šioje situacijoje. Jeigu vaikas jums atsiskleidė, vadinasi, jis/ji jau yra priėmęs(-usi) savo seksualinę orientaciją, o dabar yra jūsų eilė pabandyti padaryti tą patį taip, kaip jūs tai galite padaryti geriausiai.

Palengvėjimas

Turėti LGBT* vaiką nėra problema, nebent kas nors iš to padaro problemą.

Galite jausti palengvėjima, išaiškėjus faktui, kad jūsų vaikas yra LGBT*. Galbūt anksčiau matydavote, kad jūsų vaikas yra dėl kažko nuolat susirūpinęs, susikrimtęs, užsidaręs, nerimaujantis ar depresyvus. Tėvų vaizduotė tokiais atvejais būna labai laki ir jūs galėjote sugalvoti galybę variantų, kodėl vaikas liūdi ir ką jis darys su savo liūdesiu. Taigi šiuo atveju žinia, jog jūsų vaikas yra LGBT* gali būti priimta kaip tam tikras palengvėjimas. Turėti LGBT* vaiką nėra problema, nebent kas nors iš to padaro problemą.

Dvyniai atsiskleidžia tėčiui

Ką atsakyti?

Taigi, ką sakyti savo vaikams, jiems atsiskleidus? – „Aš tave myliu!“

Ar buvimas gėjumi, lesbiete ar biseksualiu padarys mano vaiko gyvenimą sunkesnį? Kas gali padaryti jo gyvenimą sunkų, tai žmonės, kurie jį atstumia. Tokių sunkumų galite patirti ir jūs.

Taigi, ką sakyti savo vaikams, jiems atsiskleidus? – „Aš tave myliu!“

Dvyniai atsiskleidžia tėčiui (tęsinys)

Šaltiniai

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai