Mokyklų vadovybė dažnai tiki, kad jų institucijoje LGBT+ moksleivių nėra. Dėl tokio klaidingo manymo ir nepasiruošimo, jie nesugeba apginti tokių moksleivių. Kai mokyklos sukuria saugią ir besirūpinančią aplinką visiems, moksleiviai turi daugiau galimybių gerai mokytis,  sutarti su bendraamžiais ir turėti draugų. Psichinės ir fizinės sveikatos problemų sumažėja tuomet, kai sumažėja kasdienio smurto mokyklose galimybės.

Bendros pasaulinės tendencijos yra tokios, kad didžioji dalis LGBT+ moksleivių patiria patyčias mokykloje iš savo bendraamžių. Daugiausia yra patiriamas žodinis priekabiavimas – apsivardžiavimas ir grasinimai. Moksleiviai taip pat gali patirti fizinį priekabiavimą – būti stumdomi ir įstumiami į kampą, kraštutiniais atvejais – būti fiziškai užpulti, t. y. kumščiuojami, spardomi ar sužeidžiami ginklu. Pastebėta, kad jaunimas, kurį laiko LGBT+, gali dvigubai dažniau patiria fizinius išpuolius, yra mušamas, spardomas.

Pastebėta tendencija, kad pastaraisiais metais žymiai išaugo žodinės patyčios, nukreiptos į LGBT+ moksleivius, pavyzdžiui, ganėtinai įprasta mokyklos aplinkoje girdėti žodį „pyderas”. Lygiai taip pat padaugėjo fizinių išpuolių mokyklų teritorijose. Beveik du trečdaliai LGBT+ vaikų pasisakė, kad nesijaučia saugūs mokyklose dėl savo seksualinės orientacijos.

Lietuvoje VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų“ atlikta anoniminė apklausa rodo, kad patyčios, susijusios su seksualine orientacija ir lyties tapatybe Lietuvos mokyklose – kasdienybė. Tyrime dalyvavę tiek heteroseksualūs, tiek neheteroseksualūs moksleiviai nurodo, kad žeminimas ne tik dažnas reiškinys, tačiau neretai jį inicijuoja patys mokytojai.

Iš beveik trijų šimtų apklaustų moksleivių trečdalis heteroseksualių ir dvigubai daugiau homoseksualių bei biseksualių paauglių sako patiriantys patyčias dėl jų esamos ar tariamos seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės. Tarp apklaustųjų homoseksualių moksleivių neatsirado nė vieno nemačiusio ar negirdėjusio apie tokį elgesį. Apklausa taip pat parodė, kad berniukai pravardžiuojami du kartus dažniau nei mergaitės (atitinkamai 72 ir 30 proc.).

Problemą sunkiai atpažįsta ir dalis pedagogų – trečdalis žeminimą patyrusių vaikų ir paauglių sako, jog mokytojai į tokias patyčias dažnai nekreipia dėmesio, bet ir patys tyčiojasi: net 40 proc. visų apklaustųjų nurodė, jog mokytojai dažniau ar rečiau yra buvę patyčių dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės iniciatoriais.

Homofobinės patyčios, kaip ir bet kokia kita patyčių forma, nėra normalus ir niekada neturėtų būti laikoma normaliu ar pateisinamu elgesiu. Daugelis vaikų patiria patyčias dėl to, kad jų išvaizda ar elgesys primena LGBT+, bet tai gali vykti net iki tol, kol jie patys pradeda suvokti, kokia yra jų seksualinė orientacija.

Iš tiesų ne visada lengva pamatyti, kokią įtaką patyčios daro LGBT+ jaunimui, nes jie bando apsimesti, jog kasdieninis užkabinėjimas jų nepaveikia. Jie bando atrodyti stiprūs, nors viduje jaučiasi įskaudinti dėl atmetimo, atskirties ar išdavystės. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad patyčios ir priekabiavimas daro neigiamą įtaką tiek psichinei, tiek akademinei gerovei. Pirmuoju atveju padidėja depresijos, nerimo, sumažėjusios savivertės ir psichologinių sutrikimų tikimybė. Taip pat tyrimai rodo, kad patyčios mokykloje yra viena pagrindinių priežasčių, vedančių prie minčių apie savižudybę arba bandymo nusižudyti. Antruoju atveju, dėl to, jog vaikai nesijaučia saugūs mokyklos aplinkoje, padidėja praleidžiamų pamokų skaičius, pastebimi žemesni lūkesčiai, susiję su mokymusi, bei žemesni akademiniai pasiekimai. To pasekoje padidėja iškritimo iš mokyklos tikimybė.

Be tiesioginių homofobinių patyčių, paaugliai gali susilaukti kibernetinių patyčių mokykloje ir už jos ribų. Saugaus ir atsakingo interneto naudojimo centras kibernetines patyčias apibūdina kaip „buvimą žiauriam kitų atžvilgiu, siunčiant ar išviešinant žeidžiančią informaciją, naudojant internetą arba mobilųjį telefoną. Tokiu būdu moksleiviai gali būti bauginami, slopinami, gąsdinami arba išjuokiami dėl jų tikros ar suvokiamos seksualinės orientacijos ar socialinės lyties.

Remiantis Pew tyrimu, trečdalis visų paauglių, kurie naudoja internetą, teigė, kad jie buvo kibernetinių patyčių aukos: yra gavę grasinančių žinučių, jų asmeniniai laiškai arba sms žinutės buvo persiųstos kitiems asmenims; išviešintos „nepatogios“ nuotraukos, internete skleisti gandai apie juos.

Terminai, kuriuos verta žinoti:

Liepsnojimas (angl. flaming) — žodinis išpuolis ar susikirtimas per elektronines žinutes.

Priekabiavimas (angl. harassment) — pasikartojančios įžeidžiančios arba menkinančios žinutės.

Kibernetinis persekiojimas (angl. cyberstalking) — pasikartojančios bauginančios žinutės, kurios priverčia žmogų jausti baimę dėl jo fizinio saugumo.

Nuvertinimas (angl. denigration) — skaudinančių apkalbų ar gandų siuntimas ar patalpinimas, norint priversti žmogų jaustis ir „nusodinti“.

Apsimetinėjimas (angl. impersonation) — kieno nors elektroninio pašto naudojimas, norint išsiųsti laišką tariamai nuo elektroninio pašto savininko, siekiant jam sukelti problemų, sugėdinti ir sunepatoginti.

Atskleidimas ir apgaulė (angl. outing and trickery) — kieno nors asmeninės informacijos atskleidimas internete, išsiunčiant arba patalpinant nepatogumą keliančias nuotraukas arba melagingą informaciją, verčiančias kitą žmogų atskleisti asmenines detales apie save.

Atskirtis (angl. exclusion) — specialus kieno nors neįtraukimas į internetines grupes, pavyzdžiui, draugų susirašinėjimo.

Ką turėtų suvokti jūsų vaikai:

• Tai, ką jis daro internete, gali turėti pasekmes mokykloje ar asmeniškai.

• Ne visada gali žinoti, su kuo iš tikrųjų kalbiesi elektroninėje erdvėje.

• Tavo žinutės gali būti persiunčiamos kokiam nors kitam asmeniui.

• Jeigu jūsų vaikas pradeda gauti grasinančias, priekabiaujančias ar liūdinančias žinutes, iš karto apie tai turi pranešti suaugusiam asmeniui, kuriuo jis pasitiki.

• Niekada neviešinti jokios asmeninės informacijos internete.

• Tai, kuo yra pasidalinama arba siunčiama internete, visada gali būti atsekta iki pirminio šaltinio.

Homofobinės patyčios liečia ne tik LGB žmones, tačiau ir visus tuos, kurie yra suvokiami kaip kitokie. Daug homoseksualaus jaunimo, net ir tie, kurie yra atsiskleidę savo tėvams, apie patyčias ir patiriamą diskriminaciją mokykloje savo tėvams nepraneša. Jeigu jūsų vaikas mokosi mokykloje, jūs būtinai privalote jo paklausti, kaip su juo yra elgiamasi.

1. Pasiūlykite pagalbą savo vaikui. Daugeliui jaunų žmonių nėra lengva kalbėti apie homofobines patyčias, nes jie bijo, kad kiti žmonės iš karto pagalvos, kad jie ir yra LGB, tačiau tai nebūtinai bus tiesa. Dėl šios priežasties svarbu, kad jūs savo vaikui duotumėte laiko ir erdvės apie tai išsikalbėti. Jeigu jūsų vaikas sulaukia homofobinių patyčių, tai ne visada reiškia, kad jis yra LGB. Įsitikinkite, kad jūsų vaikas žino, kad jį gerbiate, vertinate ir kad visada jį palaikysite, nepaisant jo seksualinės orientacijos. Pripažinkite ir priimkite savo vaiko jausmus ir emocijas. Kai jūsų vaikas dalinasi savo patyrimais apie homofobines patyčias, jis iš tikrųjų prašo jūsų pagalbos ir mato jus kaip vieną pagrindinių paramos šaltinių.

2. Klausykitės savo vaiko. Neteiskite ir nekaltinkite savo vaiko už tai, kas jam nutiko. Įsitikinkite, kad jūsų vaikas žino, kad jį mylite tokį, koks jis yra ir kad jis nenusipelno patyčių ir įžeidinėjimų, nepaisant to, kokios seksualinės orientacijos jis būtų. Leiskite jam žinoti, kad dvejoti dėl savo seksualinės orientacijos ir socialinės tapatybės – nieko blogo.

3. Viską dokumentuokite. Laikykite įrašus apie visus incidentus, susijusius su patyčiomis ir susitikimais: įrašykite datą, laiką, vietą, liudininkus, kas buvo pasakyta ar padaryta.

4. Dirbkite su vaiko mokykla. Praneškite apie bet kokius patyčių atvejus mokyklos vadovybei nedelsdami. Mokykla turi profesinę ir teisinę atsakomybę, kad jūsų vaikas būtų saugus.

– Darbo grupė. Įkurkite grupę mokykloje prieš patyčias. Į tokią grupę turėtų būti įtraukti tėvai, moksleiviai ir mokyklos administracijos darbuotojai. Tokio pobūdžio iniciatyva mokykloje gali padaryti įtaką mokyklos saugumui, galbūt mokyklos veiklos prioritetu gali tapti patyčių ir priekabiavimo sustabdymas. Stipri ir įtraukianti antidiskriminacinė politika gina ne tik moksleivius, bet gina ir pačią mokyklą.

– Saugumo planas. Patikrinkite, ar mokykla turi aiškią politiką, kad visi moksleiviai turėtų saugią ir palaikančią mokymosi aplinką. Dirbkite su mokyklos administracijos komanda tam, kad sukurtumėte saugumo planą, kad visi moksleiviai, ir, ypač LGBT+, galėtų jaustis saugiai.

– Patyčių prevencija. Padrąsinkite mokyklą ir mokyklos tarybą į patyčių prevencijų strategijas  įtraukti LGBT+ aspektą. Įdomus faktas, kad būtent tokios strategijos, kuriose specifiškai įvardinamos seksualinės orientacijos ir socialinės lyties išraiškos, laikomos pačiomis efektyviausiomis priemonėmis, gerinant LGBT+ moksleivių patirtis.

– Įtraukiančios mokymo programos. Kelkite klausimą ir kalbėkite apie įtraukiančių mokymo programų poreikį, kurios būtų tinkamos pagal amžių ir kurios skatintų gerbti ir priimti mokyklos bendruomenės bei visos visuomenės narių įvairovę.

– Mokymai mokytojams ir administracijos darbuotojams, tėvams. Mokyklos turėtų būti pasiruošusios konkrečias strategijas, susijusias su visos mokyklos bendruomenės mokymais įvairovės ir lygybės tematika. Be galo svarbu, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys, įskaitant pačius moksleivius, mokytojus, tėvus ir administracijos darbuotojus, suvoktų mokyklos įsipareigojimą apginti moksleivius, ir kokio elgesio yra tikimasi tiek iš jaunų žmonių, tiek iš suaugusių, kad būtų laikomasi šio susitarimo.

Pavyzdžiui, per tokius mokymus galima rodyti edukacinius filmus. Filmo parodymas ir po jo sekanti diskusija yra efektyvus būdas pasiekti visus mokyklos bendruomenės narius – jaunimą, tėvus, mokytojus, administracijos darbuotojus. Groundspark Films siūlo tris labai gerai vertinamus filmus, susijusius su mokymo programomis : Tai yra šeima (angl. That’s a Family)  (pradinėms mokykloms), Tegu tampa realybe (angl. Let’s Get Real) (progimnazijoms), Tiesus suvarstymas (angl. Straightlaced) (gimnazijoms).

Taip pat yra svarbu, kokios knygos yra prieinamos jūsų mokyklos bibliotekoje. Knygų įvairovės užtikrinimas jūsų mokyklos bibliotekoje yra vienas pagrindinių žingsnių, norint kiekvienam suteikti informacijos. Rekomenduojamą literatūrą galima atrasti: Saugių mokyklų koalicijoje (angl. Safe Schools Coalition).

5. Sukontaktuokite su policija. Nedelsdami susisiekite su policija, jeigu jūsų vaikui buvo grasinama, jis yra fiziškai sužeistas ar patyrė seksualinę prievartą, buvo sugadinta ar pavogta jo nuosavybė. Pasakykite, kad jūs esate įsitikinę, jog šis nusikaltimas, jūsų nuomone, yra neapykantos nusikaltimas dėl jūsų vaiko tikros ar numanomos seksualinės orientacijos ar socialinės lyties. Detaliai paaiškinkite, kaip išreikšta neapykanta arba išankstinės nuostatos privertė jūsų vaiką bijoti ir jaustis nesaugiai.

6. Bendraukite su savo vaiku ir auginkite jo savivertę. Neignoruokite savo vaiko jausmų. Homofobinės patyčios gali būti labai asmeniškai nemaloni patirtis, ypač tam jaunimui, kuris ieško savo tapatumo ir priklausymo jausmo tam tikrai bendraamžių bendruomenei. Sukurkite galimybes savo vaikui auginti pasitikėjimą savimi ir asmeninį atsparumą. Padėkite jiems vystyti jų stiprybes, sudarydami jiems galimybes tobulėti tose srityse, pavyzdžiui, sporte, dailėje, muzikoje, internetinėse technologijose ir t. t. Supraskite, kad jaunimas, kuris patiria patyčias, gali išgyventi gėdą ir internalizuoti tokius negatyvius jausmus kaip kaltė, stigma ar išjuokimas. Padėkite savo sūnui ar dukrai garsiai išsakyti savo mintis, jausmus ir patyrimus.

7. Kalbėkite viešai. Būkite matomas ir palaikantis LGBT+ jaunimą pagalbininkas/sąjungininkas: klausydamiesi, palaikydami, gindami ir įgalindami moksleivius. Viešas kalbėjimas bus aiški žinutė moksleiviams, kad jų saugumas nėra vien tik kažkokios strategijos dalis, bet tai yra praktika, kuri turi būti naudojama mokyklose. Ypač suaugę žmonės turėtų viešai kalbėti ir išreikšti paramą įvairovei, tai būtų apčiuopiama opozicija patyčioms ir gąsdinimui. Ženkliukai, lipdukai ir kitos viešinimo priemonės, kurios kartoja ir kalba apie moksleivio saugumą yra svarbus priminimas moksleiviams ir suaugusiems, kad reikia būti labai budriam kiekvieną dieną dėl netinkamo elgesio. Kalbėkite viešai per tėvų susirinkimus ar net spaudoje, jeigu tam yra poreikis ir galimybė.

8. Nuolat švieskitės. Atraskite informaciją apie seksualinių mažumų problemas, apie vaikystės ir paauglystės vystymosi raidos ypatumus. Ieškokite paramos tarp bendraminčių, LGBT+ organizacijose Lietuvoje, Vaikų linijoje, Jaunimo linijoje. Gilinkite savo žinojimą apie LGBT+ tematiką, naudodami jums prieinamas informacijos priemones.

Daugelis paauglių mano, jog homofobinės patyčios yra priimtinos dėl to, kad yra tapę įprasta girdėti homofobišką kalbą mokyklose. Dėl šios priežasties labai svarbu neleisti tai homofobiškai kalbai plėtotis, kai ji tik pasirodo.

Paaugliai turėtų žinoti, kad homofobiška kalba negali būti toleruojama nei mokykloje, nei už jos ribų. Tėvai turėtų pakalbėti su mokyklos administracija, kad šis aspektas būtų įtrauktas į mokyklos socialines strategijas ir procedūras. Kai įvyksta pats homofobiškos kalbos incidentas, moksleiviui turėtų būti iš karto paaiškinama, kad tokia kalba yra žeidžianti. Jeigu vaikas/paauglys ir toliau vartoja žeidžiančius žodžius, reikia su tuo vaiku pakalbėti dar detaliau, kokios yra tokios kalbos pasekmės. Jeigu vaikas priešinasi, jis turėtų būti išvestas iš klasės, kur mokytojas ir kiti darbuotojai jam galėtų paaiškinti, kodėl tokios homofobinės pastabos nėra priimtinos. Jeigu nesuveikia ir tokia strategija, tuomet turėtų būti įtraukta mokyklos vadovybė, o paauglys turėtų žinoti, kokios sankcijos jam bus taikomos. Tuo metu mokykla turėtų pakviesti moksleivio tėvus ar globėjus aptarti neigiamo jų vaikų elgesio.