Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



Aš – biseksualus

Paprastas būdas apibrėžti biseksualumą, kaip emocinę, romantinę ir/ar fizinę trauką daugiau nei vienos lyties žmonėms.

Kaip renkiesi save identifikuoti, išties priklauso tik nuo tavęs – gali vadintis biseksualia, bi-smalsiu, panseksualia, omniseksualiu… jei jautiesi patogiai vartodama šiuos teriminus. Kai kurie žmonės identifikuojasi kaip heteroseksualūs ir jaučia trauką tos pačios lyties žmonėms, kiti – homoseksualūs, kuriuos traukia skirtingos lyties žmonės. Tai tik tavo asmeninis pasirinkimas.

Biseksualumo, kaip lytinės orientacijos, apibrėžimas išlieka gana paprastas. Nesvarbu, ar sakysi, kad tave „traukia vyrai ir moterys“, ar matai lytį kaip lanksčią ir kintančią tapatybės dalį. Paprastas būdas apibrėžti biseksualumą – kaip emocinę, romantinę ir/ar fizinę trauką daugiau nei vienos lyties žmonėms.

Patirtys

Nematomas biseksualumas

Realybėje bet kuris žmogus gali būti biseksualus.

Dvi rankomis susikabinusios moterys laikomos lesbietėmis, du vyrai – gėjais, moteris ir vyras – heteroseksualiais. Realybėje jie visi gali būti biseksualūs.

Biseksualumas dažnai užmirštamas ar nepastebimas kitų queer klausimų kontekste. Gajus stereotipas, kad biseksualumas yra „paauglystės fazė“, pakeliui į brandą ir galiausiai baigiasi heteroseksualia ar homoseksualia tapatybe, turi įtakos biseksualumo ištrynimui iš neheteroselksualių žmonių teisių politikos ir problemų sprendimo.

Be to, biseksualūs žmonės patiria dvigubą diskriminciją, tiek iš heteroseksualios, tiek iš homoseksualios bendruomenės. Viena vertus, dėl heteroseksizmo, nes socialiai priimtina visus žmones laikyti heteroseksualiais. Antra vertus, į biseksualus žiūrima kaip į „netikrus“ homoseksualus ar turinčius daugiau privilegijų nei gėjai ir lesbietės. Taigi, biseksualumas tarsi atsiduria tarp dviejų kategorijų ir nepritampa nei vienoje.

Patirtys

Monika, 26 metai

„Žinojau, kad jaučiu potraukį žmonėms, nepaisant jų lyties nuo maždaug 14 metų, o anksčiau apie tai negalvojau. Visgi, kurį laiką, maniau, kad negali būti, jog esu biseksuali, tiesiog neįsivaizdavau santykių su mergina. Maniau, kad paprasčiau pasirinkti kažką viena ir atrodė logiška, kad lengviau būti heteroseksualia, nes santykiai su vaikinu atrodė kur kas realesni. Mačiau kaip viskas galėtų vykti, kaip susipažinti ir panašiai. Be to, maniau, kad biseksualai turėtų vienodai domėtis santykiais, tiek su vyrais, tiek su moterimis, o man atviri santykiai su mergina buvo sunkiai suvokiami… Taigi, galvojau, kad to trokštu per mažai. Nutariau, kad tikriausiai nesu pakankamai biseksuali.

Visgi, potraukis niekur nedingo, kai buvau 15-16 metų, žinojau, kad esu biseksuali, nors to ir neįvardijau. Tuo metu, tai gyvenimui netrukdė ir nors pasvajodavau apie merginas, neįsivaizdavau, kaip kokie nors artimi santykiai atsirastų. Kadangi gyvenau socialiai ir įdomiai, jaučiausi gerai, neatrodė, kad kažko netenku. Nors dabar suprantu, kad iš esmės buvau apribota, stumiama elgtis kaip labiau socialiai priimtina.“

Mitai

Nemažai mitų apie biseksualus ir biseksualumą ezistuoja ir tarp heteroseksualių, ir tarp homoseksualių žmonių.

Biseksualai jaučia vienodą potraukį ir moterims, ir vyrams.

Iš niekieno nereikalaujama jausti vienodą potraukį rudaakėms ir mėlynakėms ar rudaplaukiams ir blondinams, tad kodėl kažkas turėtų jausti lygiai tokį patį potraukį skirtingoms lytims? Gali būti, kad to reikalaujama iš biseksualų, kad atrodytų, jog jų yra mažiau. Arba, kad nereiktėtų tapatintis su bi.

Kai kurie biseksualai renkasi androgeniškus partnerius, kiti – ne. Kai kurioms patinka skirtumai tarp lyčių, kitos – jų nemato. Kai kuriuos iš mūsų traukia viena lytis tik 5% ir kita 60%, taigi neprivalome padalinti savo potraukio per pusę. Be to, daug mūsų galvoja, kad žmonių skirstymas į lytis riboja.

Biseksualumas neegzistuoja.

Būtų keista teigti, kad biseksualumas neegzistuoja, galiausiai nemažai tyrimų atskleidžia, kad didelis žmonių skaičius elgiasi biseksualiai kai kuriais savo gyvenimo tarpsniais. Nors ir šitas stereotipas neneigia biseksualaus elgesio, jis randasi iš riboto seksualumo supratimo, kad žmonės gali būti arba heteroseksualūs, arba homoseksualūs. Grindžiant šiuo požiūriu, biseksualumas yra tiesiog neįmanomas.

Biseksualumas yra nesubrendimas, o biseksualai nežino, ko nori. Tai tik gyvenimo tarpsnis.

Ar biseksualės yra pasimetę ir tiesiog išgyvena tam tikrą gyvenimo tarpsnį? Kai kurie, žinoma, mano, kad jų emocinis gyvenimas yra sudėtingas, bet tai liečia ne tik biseksualus. Ironiška, tačiau šis stereotipas gana paplitęs tarp gėjų ir lesbiečių, kurie patys išgyveno panašų požiūrį į jų seksualumo nurašymą „praeinančiam gyvenimo tarpsniui“.

Kai kurie žmonės išgyvena potraukio daugiau nei vienai lyčiai tarpsnį prieš identifikuodamiesi kaip heteroseksualūs ar homoseksualūs, kai kurie – nuo potraukio tik vienai lyčiai pereina prie biseksualumo. Kiti – pažįsta savo biseksualumą nuo labai jauno amžiaus.

Biseksualai turi susitikinėti ir su vyrais, ir su moterimis vienu metu.

Pirma, jokie santykiai nėra privalomi. Kai kurie iš mūsų yra laimingi su vienu partneriu, kiti susitikinėja su daugiau ar yra poligamiški, kiti – susitikinėja pakaitomis su skirtingų lyčių žmonėmis. Kai kurie biseksualai yra susituokę ir augina vaikus. Kai kurie nesusitikinėja su niekuo.

Kai kurie biseksualai susitikinėja su daugiau nei vienu partneriu ir kartais jie yra „vyrai ir moterys“, bet būti biseksualiu nereiskia, kad tu privalai ar nori tai daryti.

Biseksualai negali būti monogamiški.

Biseksualumas nėra išskirtinai kitoks nei kiti lytiniai potraukiai. Nepaisant to ar žmonės yra homoseksualūs, biseksualūs ar heteroseksualūs, jie gali pasirinki kokį pageidauja gyvenimo būdą ar santykius. Todėl kai kurie įsipareigoja monogamiškiems santykiams, kiti – nemonogamiškiems, dar kiti neįsipareigoja jokiems santykiams.

Parsisiųsk

Nuorodos

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai