Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



Rizikos LGBT* sveikatai

Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, turintys įtakos LGBT* žmonių fizinei ir psichologinei sveikatai, pastebimai stipresni nei jų heteroseksualiems bendraamžiams. Abejonės ir vidinė įtampa priimant savo seksualumą ir lytinę tapatybę palieka pėdsaką asmenybės formavimo procese. Homofobijos ir patyčių patirtis taip pat gali turėti ilgalaikių psichologinių pasekmių, tokių kaip depresija, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, mintys apie savęs žalojimą ar net savižudybę.

Homo-, bi- ar trans- fobijos padariniai

Nemažai LGBT* žmonių susiduria su diskriminacija, patyčiomis ir smurtu, kurie gali sukelti fizinės ir psichologinės sveikatos problemų. Homofobijos, bifobijos ar transfobijos aukomis tapę žmonės gali prarasti pasitikėjimą aplinka ir saugumo jausmą. Galimos tokios patirties pasekmės – sutrikęs miegas, galvos skausmai, virškinimo problemos, jaudulys, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, potrauminio streso sindromas, nerimas ir nuolatinis nesaugumo jausmas.

Net jei LGBT* žmonės ir nepatiria tiesioginės neapykantos ar smurto, aplinkoje jaučiamas neigiamas nuostatas jie gali internalizuoti ir nukreipti prieš save. Tokia internalizuota homofobija, transfobija ir bifobija neigiamai veikia žmogaus savivertę ir smukdo pasitikėjimą savimi. Nors stipriausiai tai veikia ankstyvose atsiskleidimo stadijose ir sumažėja, kai žmogus priima savo seksualinę orientaciją arba lyties tapatybę, internalizuotos fobijos retai visiškai išnyksta. Kadangi ankstyvos patirtys turi itin didelę įtaką žmogaus formavimuisi, o neigiamos visuomenės nuostatos išlieka ir vėliau, internalizuota homofobija (ir kitos fobijos) gali būti nuolatinis veiksnys LGBT* žmonių gyvenime.

Stresas, nerimas ir depresija

Savęs priėmimas ir atsiskleidimas aplinkai reikalauja didelių vidinių išteklių. Tyrimai rodo, kad LGBT* žmonės dažniau patiria stresą, dėl kurio jie labiau rizikuoja susirgti depresija. Anot vieno tyrimo, homoseksualūs ir biseksualūs vyrai tris kartus dažniau gydosi nuo depresijos ir keturis kartus dažniau patiria panikos priepuolius nei heteroseksualūs vyrai. Lesbietės ir biseksualios moterys keturis kartus dažniau skundžiasi generalizuoto nerimo sutrikimu nei heteroseksualios moterys.

Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šių skirtumų priežastys susijusios su LGBT* žmonių stigmatizavimu, diskriminacijos patirtimi ir paramos iš savo aplinkos trūkumu.

Savižudiškos mintys

Gausybė tyrimų nepalieka abejonių, kad jauni LGBT* žmonės daug dažniau už savo bendraamžius galvoja apie savižudybę ir netgi pakelia ranką prieš save. Viena Masačusetse (JAV) atlikta vyresniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad tarp homoseksualių arba biseksualių mokinių buvo penkis kartus daugiau bandymų nusižudyti nei tarp jų heteroseksualių bendraamžių. Kai kurių ekspertų vertinimu, nuo 50 iki 88 procentų translyčių jaunuolių yra galvoję arba bandę nusižudyti.

Jei taip nutinka, svarbu neužsisklęsti savyje ir kreiptis pagalbos.

Rūkymas ir alkoholis

Rūkymo padariniai nužudo daugiau LGBT* žmonių nei neapykantos nusikaltimai, savižudybės ir krūties vėžys kartu sudėjus. JAV atliktas tyrimas parodė, kad tarp jaunų gėjų ir lesbiečių rūkančiųjų yra 43 procentai, kai visų 18-24 metų jaunuolių tarpe rūko apie 17 procentų.

Pasak tyrimo autorių, to priežastys gali būti kelios. Viena iš jų susijusi su tuo, kad jauni LGBT* žmonės palyginti dažniau lankosi baruose ir klubuose, kur rūkymas yra vienas iš būdų lengviau užmegzsti pokalbį.

Rūkymas taip pat gali būti būdas kovoti su stresu, vienatve ir depresija. Kaip minėta anksčiau, šios negandos, dažnai aplinkoje jaučiamos homofobijos pasekmė, LGBT* žmones paliečia gerokai dažniau nei kitus. Dėl tų pačių priežasčių LGBT* bendruomenė yra pažeidžiamesnė priklausomybei nuo alkoholio ir kitų kvaišalų.

Kaip kovoti su stigma

Visų mūsų gyvenime problemų netrūksta, o kai dar tenka atlaikyti į tave nukreiptas kitų žmonių fobijas ir nesupratimą – spaudimas mūsų emociniam gerbūviui gerokai išauga. Kiekvienas atvejis ypatingas ir nėra visiems tinkančių sprendimų, kaip pasirūpinti savo emocine sveikata, tačiau štai keli patarimai, nuo kurių galima pradėti:

Apsupk save žmonėmis, kurie tave palaiko. Gali užtekti ir vieno draugo arba draugės, kuriems gali papasakoti apie savo rūpesčius ir kurie tavęs neteis. Leisk kuo daugiau laiko su tokiais žmonėmis ir, priešingai, venk kompanijos, kuri tau kelia stresą.

Kreipkis pagalbos. Jei nuolatinė įtampa, nerimas, ar liūdesys ima trukdyti mokslams, darbui ar tiesiog visaverčiui gyvenimui, verta kreiptis į specialistą. Pasidomėk, ar tavo mokykloje, universitete arba poliklinikoje yra psichologas – užsirašyk konsultacijai. Jeigu tam nėra galimybės, pasinaudok anonimine emocinės pagalbos linija.

Prisimink, kad tai ne tavo kaltė. Visuomenė sukuria neigiamų stereotipų apie pačias įvairiausias grupes. Jei kitiems žmonėms užkliūva tavo seksualinė orientacija ar lytinė tapatybė, nepamiršk, kad dėl to kalta ne tu, o jie patys.

Prisijunk prie LGBT* teisių organizacijos. Stigmos, darančios neigiamą poveikį LGBT* žmonėms, yra sukurtos visuomenės – ten su jomis ir reikia kovoti. Be to, LGBT* organizacijose – arba, jei jos taip nesivadina, gali ieškoti grupių, dirbančių tiesiog žmogaus teisių srityje – rasi žmonių, kurių draugijoje jausiesi stipresnis/ė.

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai