Pirmosios simpatijos ir pasimatymai yra svarbi kiekvieno žmogaus paauglystės dalis ir nors širdgėlų bei nusivylimų niekam netrūksta, jei esi LGBTQ+, tenka išlaviruoti tarp papildomų sunkumų, su kuriais nesusiduria dauguma tavo bedraamžių. Pirmiausia, potencialių kandidatų į draugus ratas gerokai mažesnis ir greičiausiai bent vienu gyvenimo momentu tau atrodė, kad esi tokia vienintelė visame pasaulyje. Antra, heteroseksualūs žmonės turi didžiulę krūvą ritualų, kurių išmoksta iš tėvų, bendraamžių ir romantinių komedijų, tad jie paprastai žino kaip reikia „draugauti“ dar gerokai iki tol, kol nueina į pirmąjį pasimatymą. O kokie turi būti queer santykiai? Niekas nežino – ir tik tu pats gali nuspręsti.

Tarkime, tas vaikinas svaiginančiai rudomis akimis, pro kurį kasdien praeini mokyklos koridoriuje, arba ta žemo balso šviesiaplaukė iš choro repeticijų tau mirktelėjo akį. Ar jis mane pastebėjo? Ar aš jai patinku? Ar sutiktų su manimi nueiti į kiną ir, jei taip, kur mes kartu gyventume išėję į pensiją? Tokios mintys kamuoja daugumą jaunų (taip pat ir vyresnių) žmonių, tačiau kai esi LGBTQ+, iškyla dar vienas svarbus klausimas – ar jis ir ji priklauso tai pačiai komandai? Kitaip sakant, ar jam patinka vaikinai; ar jai patinka merginos; ar norėtų draugauti su trans?

Šiuolaikinėje mitologijoje galima išgirsti apie mistinį reiškinį, vadinamą „geidaru“. Neva visi LGBTQ+ žmonės turi kažkokį šeštą pojūtį, kuris padeda jiems iš tolo atpažinti savo prietelius. Deja, jei toks intuityvus gebėjimas ir egzistuoja, jį turi toli gražu ne visi. „Geidaras“ greičiau yra įsitikinimas, kad LGBTQ+ žmones, ypač gėjus ir lesbietes, galima atpažinti pagal tam tikrus išorinius požymius – išvaizdą, balso tembrą, judesius. Iš tiesų žmonės būna įvairūs, todėl stereotipais pasikliauti neverta.

Tad kaip sužinoti, ar verta bandyti ją arba jį pakviesti į pasimatymą? Pirmiausia verta išsiaiškinti, kokia apskritai jos pozicija LGBTQ+ atžvilgiu (jeigu dar nežinai). Gali, pavyzdžiui, papasakoti apie queer knygą, kurią neseniai perskaitei, arba filmą, kurį matei praeitą savaitę. O galbūt vakar per „Panoramą“ aptarinėjo naują partnerysčių įstatymą („Tai padėtų gerokai apsaugoti vienalyčių porų teises, tiesa?“) arba artėjančias „Baltic Pride“ eitynes („Turėtų būti smagu, aš būtinai dalyvausiu. O tu?“). Stebėk jos reakciją, iš kurios turėtų būti aišku, ar ji palaiko LGBTQ+ teises. O jau tada, įvertinusi situaciją, gali spręsti, ar eiti toliau. Jei paaiškėja, kad jai taip pat patinka merginos, šaunu! Jei jai patinka ir vaikinai, ir merginos, taip pat yra šansų, kad jai patinki ir tu. Tačiau jei paaiškėja, kad ji nepriklauso tavo komandai, teks nukreipti dėmesį kitur – paversti heteroseksualią merginą lesbiete neįmanoma lygiai taip pat kaip niekas tavęs neprivers draugauti su vaikinais.

Translyčių jaunų žmonių padėtis kiek kitokia nei gėjų, lesbiečių ar biseksualų. Visų pirma, ne visi žinos, ką reiškia būti trans, ir daliai gali būti sunku suvokti, ką reiškia draugauti su žmogumi, kuris nesitapatina su savo biologine lytimi. Painiavos gali atsirasti ir tokiu atveju, jeigu tu jau gyveni kaip, pavyzdžiui, mergina, tačiau tavo simpatijų objektas nežino, kad galbūt anksčiau pasaulis tave priėmė kaip vaikiną. Tai sužinojęs, jis arba ji gali pasijusti išduotas ir galvoti, kad tu apgaudinėji pasaulį, kuris tave tapatina su kita lytimi, nei gimei. Be reikalo – tai, ką tu nusprendi atskleisti pasauliui apie save, yra tik tavo reikalas, tačiau žmogus, su kuriuo nori užmegzti romantinius santykius, turi žinoti, kad esi trans. Kitaip abu galite likti įskaudinti.

Vis dėlto tai nereiškia, kad negali užmegzti jus abu tenkinančių ir atvirumu grįstų santykių. Be to, pasaulyje yra daug daugiau plataus akiračio žmonių, galinčių įvertinti, kokia nuostabi asmenybė tu esi, nei manai. Kartais tavo simpatijai tiesiog reikės šiek tiek laiko, kad priprastų prie minties apie santykius su translyčiu žmogumi.

Tad kaip pradėti pokalbį? Kiekviena situacija yra unikali ir aiškių bei griežtų taisyklių nebūna. Gali apie save viską papasakoti, kai tik susipažįsti su nauju žmogumi – tai padaryti gerokai lengviau, jei pažintis prasideda kokiame nors LGBTQ+ renginyje. Taip pat gali palaukti, kol geriau susipažinsite ir pirma nueiti į kelis pasimatymus arba susitikti kitų draugų kompanijoje. Vis dėlto svarbu pokalbį pradėti prieš tai, kai judviejų draugystė pajudės fizinių santykių link.

Verta apmąstyti, kokiais žodžiais pradėti pokalbį, arba netgi parepetuoti jį su artimais draugais bei numatyti galimas reakcijas. Pavyzdžiui, „Man labai smagu būti su tavimi ir norėčiau tau šį tą apie save papasakoti.“ Geriau nuteikti pašnekovą rimtam pokalbiui nei išpyškinti viską be pasirengimo arba mėtyti užuominas, tikintis, kad jis arba ji pati supras. Svarbu prisiminti, kad tu neatskleidi jokios gėdingos paslapties. Tiesiog atskleidi nuostabią savo asmenybės dalį žmogui, kuris tau patinka.

Jei dar prieš pasimatymą išsiaiškinai, ką tavo simpatija galvoja apie translyčius žmones, viskas turėtų praeiti sklandžiai. Tikėtina, kad reakcija bus teigiama – kaip ir turėtų būti! Taip pat gali būti, kad jis arba ji pasakys, kad supranta ir palaiko translyčius žmones, tačiau nėra pasirengę su jais užmegzti romantinius santykius. Arba tiesiog paprašys daugiau laiko, kad galėtų pagalvoti ir apsiprasti su mintimi. Deja, būna ir taip, kad naujieną išgirdę žmonės reaguoja neadekvačiai, netgi ima smurtauti. Nors tikimybė nedidelė, vis dėlto verta planuoti šį pokalbį viešoje vietoje.

Kai esi LGBTQ+, susitikinėjimas ir vaikščiojimas į pasimatymus gali ir nepriminti scenų iš romantinių komedijų, kuriose porelės vaikšto susikibusios už rankų parke arba paaugliai kartu eina į mokyklos šokius. Neretai LGBTQ+ poros stengiasi savo santykius saugoti nuo pašalinių žvilgsnių – galbūt vienas iš jūsų dar nesate atsiskleidę savo šeimai arba aplinkai; galbūt tiesiog dar nesate pasirengę vaikščioti gatvėje susikibę už rankų. Bet kokiu atveju atsiskleidimas yra individualus procesas ir niekas neturi teisės tavęs skubinti tą padaryti – kaip ir tu neturėtum spausti savo draugų.

Vis dėlto tokia situacija, kai vienas iš jūsų arba abu dar nesate pasirengę draugauti visiškai atvirai, turi savų ypatumų. Gali tekti santykius slėpti – rengti pasimatymus toliau nuo vietų, kuriose galite sutikti pažįstamų žmonių, draugams ir šeimai savo simpatiją pristatyti tiesiog kaip „draugą“, nepublikuoti judviejų nuotraukų drauge „Instagram“ ir pan. Toks slapukavimas gali psichologiškai varginti ir netgi pakenkti jūsų santykiams, tačiau pirmiausia turite galvoti apie savo saugumą. Deja, šioje šalyje LGBTQ+ bendruomenė iš visuomenės ir savo aplinkos sulaukia ne tiek paramos, kiek mes to norėtume, todėl pernelyg ankstyvo atsiskleidimo pasekmės gali būti skaudžios. Turėk tai galvoje, jei pyksi ant savo merginos, kad ji nenori tavęs pristatyti savo tėvams, arba kai tavo vaikinas atsitraukia nuo tavęs keletą žingsnių, kai gatvėje pamato ką nors iš savo mokyklos. Kurti santykius tokiomis aplinkybėmis gali būti sudėtingiau, tačiau kiekvienas turime rasti būdus, kurie mums tinka.

Ar pradėti santykius su tos pačios lyties arba trans žmogumi? Kaip iš viso tokie santykiai turėtų atrodyti? Atsakymų į šiuos klausimus gali tekti ieškoti patiems – ir kiekvieną kartą iš naujo – nes LGBTQ+ santykių būna pačių įvairiausių, tačiau pavyzdžių, kuriais būtų galima sekti, ne taip paprasta rasti. Kadangi LGBTQ+ žmonės turėdavo – ir neretai tebeturi – slėpti tiesą apie save, taigi ir apie santykius su savo partneriais, gali susidaryti įspūdis, kad tokie santykiai neegzistuoja. Nesąmonė – daugybė vienalyčių porų, taip pat ir Lietuvoje, yra sukūrę ilgalaikius ir daug pasitenkinimo teikiančius santykius ir netgi šeimas.

Taigi nors per televiziją ir gyvenimo būdo žurnaluose sunku rasti istorijų apie LGBTQ+ santykius, šviesioji to pusė tokia, kad nėra jokių taisyklių, kuriomis reikėtų sekti (išskyrus, žinoma, mylėti ir gerbti vienam kitą). Galite patys apsibrėžti, kokie jūsų santykiai, ko tu ir tavo partnerė norite, sukurti kažką visiškai unikalaus. Lygiai taip pat galite kurti santykius, panašius į tavo tėvų arba draugų tėvų. Tiesa, jeigu vėl išgirsite klausimą „Taigi kas jūsų poroje yra vyras/moteris?“, padarytumėte paslaugą visai LGBTQ+ bendruomenei, jei leistumėte klausimo autoriui suprasti, kokią nesąmonę pasakė: „Mes esame du vienas kitam patinkantys žmonės, kuriantys tvarius, lygiaverčius, emocinį pasitenkinimą teikiančius santykius, ir nematome jokio reikalo jų sprausti į kokius nors rėmus vien tam, kad tau būtų paprasčiau juos suprasti.“

Tenka pripažinti, kad jei esi LGBTQ+ paauglys, mokykloje – arba visame miestelyje, jei negyveni Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje – greičiausiai nesutinki daug savo amžiaus žmonių, su kuriais galėtum draugauti. Tad kai žavus 25-metis iš kavinės pakviečia kartu kur nors nueiti, norisi iškart sutikti.

Arba galbūt tau į akį krito gerokai vyresnis žmogus: kūno kultūros mokytoja ar tavo tėvų draugas. Taip nutinka gana dažnai – ir jei tas žmogus ima tau rodyti dėmesį, jautiesi išties pamaloninta. Nors amžiaus skirtumas nebūtinai yra kliūtis praturtinančiai ir abipusį pasitenkinimą teikiančiai draugystei, tačiau santykiai su vyresniais už save turi savų pavojų. Kartais vyresni žmonės nori draugauti su jaunesniais, nes mano, kad galės lengviau juos kontroliuoti ir jais manipuliuoti. Be to, priklausomai nuo tavo amžiaus, jūsų santykiai gali būti nelegalūs – Lietuvos įstatymai draudžia turėti lytinių santykių su paaugliais iki 16 metų.

Vis dėlto realybė tokia, kad nemažai LGBTQ+ paauglių užmezga santykius su vyresniais partneriais, iš dalies todėl, kad jų aplinkoje nėra daug seksualinės orientacijos neslepiančių bendraamžių, ir iš dalies ieškodami autoritetų. Jaunystėje svarbu turėti sektinų pavyzdžių – o tavo tėvai ir dauguma mokytojų greičiausiai neturi jokio supratimo, ką reiškia būti LGBTQ+ paaugliu, – tačiau vaikščioti į pasimatymus saugiau su savo amžiaus draugais.