Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



Seksualinė orientacija

Seksualinė orientacija ir lyties tapatybė skiriasi.

Žmogaus seksualumas yra kompleksinis dalykas, kurį apibūdina daugybė veiksnių, tarp kurių yra seksualinis ir romantinis potraukis, elgesys ir tai, ką pats žmogus mano ir kaip interpretuoja savo seksualines patirtis.

Lyties tapatybė nusako, kaip žmogus suvokia ir išreiškia savo lytį. Seksualinė orientacija nurodo, kam žmogus jaučia lytinį potraukį. Tačiau tai dar ne viskas – suvokdami ir interpretuodami savo jausmus ir seksualines patirtis, žmonės susikuria seksualines tapatybes, kurios nebūtinai atitinka jų seksualines orientacijas.

Kas yra seksualinė orientacija?

Seksualinė orientacija yra pakankamai tvari ir pastovi, nors mokslininkai ima pastabėti didesnį seksualinį takumą skirtingais gyvenimo etapais.

Tradiciškai seksualumo tyrinėtojai žmones skirstydavo pagal jų seksualinį elgesį ir potraukį. Trumpai tariant, žmonės buvo skirstomi į homoseksualius (jaučiančius lytinį potraukį tos pačios lyties žmonėms) arba heteroseksualius (jaučiančius potraukį „priešingai“ lyčiai). JAV tyrinėtojas Alfredas Kinsey XX a. viduryje išplėtė seksualinės orientacijos apibrėžimą, pasiūlydamas skalę, galinčią užčiuopti daugiau orientacijų, esančių tarp griežto homoseksualumo ir griežto heteroseksualumo. A. Kinsey pastebėjo, kad dalis žmonių yra biseksualūs – juos traukia ir biologiniai vyrai, ir moterys – arba linkę į homoseksualumą arba heteroseksualumą, bet ne taip griežtai.

Pastaruoju metu seksualinė orientacija apibrėžiama dar plačiau – atsižvelgiant ne tik į lytinį portraukį ir seksualinį elgesį, bet ir į seksualinę tapatybę, romantinį potraukį bei elgesį (tai yra, su kuo žmogus nori turėti ne tik lytinių santykių, bet ir palaikyti romantinį ryšį ir kurti partnerystę), priklausomybę bendruomenėms, susikūrusioms seksualinės orientacijos ar seksualinių praktikų bei fantazijų pagrindu (pvz., lesbiečių, gėjų, biseksualų, BDSM, kink etc.). Apibendrinant galima sakyti, kad seksualinė orientacija yra pakankamai tvari ir pastovi, nors mokslininkai ima pastabėti didesnį seksualinį takumą skirtingais gyvenimo etapais.

Ar seksualinė tapatybė yra tas pats kas orientacija?

Seksualinės tapatybės pasirinkimas gali būti ir politinis žingsnis.

Dažniausiai žmonės prisiima seksualinę tapatybę, kuri „atitinka“ jų seksualinę orientaciją. Pavyzdžiui, dauguma homoseksualios orientacijos žmonių save laiko „lesbietėmis“ ar „gėjais“.

Vis dėlto yra nemažai žmonių, kurių seksualinė orientacija nesutampa su jų seksualine tapatybe. Seksualine tapatybe galėtume vadinti tam tikras „etiketes“, kurias žmonės naudoja, kad išreikštų save kaip seksualias būtybes ir išreikštų savo seksualinę orientaciją.

Seksualinės tapatybės pasirinkimas gali būti ir politinis žingsnis. Pavyzdžiui, užuot save vadinę biseksualiais („bi“ reiškia „du“), žmonės renkasi panseksualumo terminą („pan“ reiškia „daug“); tokiu būdu jie pabrėžia, kad yra ne tik dvi biologinės ir socialinės lytys (vyrai ir moterys), bet daugiau – kad egzistuoja, pavyzdžiui, ir tarplyčiai ar translyčiai žmonės.

Šiek tiek etikečių

Homoseksualas, lesbietė ar queer?

Tad seksualinės orientacijos nusako, kokios lyties (ar lyčių) žmonės tave romantiškai ar seksualiai traukia. Seksualinės tapatybės – tai žodžiai ir būdai, kuriais gali tai išreiški (ir sau, ir kitiems). Seksualinė orientacija ir tapatybė skiriasi nuo lyties ir lyties tapatybės, kurios apibūdina, kaip jauti ir išreiški savo pačios lytį.

– Žmonės, kuriuos traukia kitos lyties žmonės, paprastai save vadina heteroseksualiais.

– Žmonės, kuriuos traukia tos pačios lyties žmonės, paprastai vadinami homoseksualiais. Homoseksualūs vyrai save gali vadinti gėjais, o homoseksualios moterys – lesbietėmis.

– Žmonės, kuriuos traukia vyrai ir moterys arba bet kokios biologinės lyties ir lyties tapatybės žmonės, gali būti vadinami biseksualiais.

– Žmonės, kurie jaučia potraukį ir užmezga lytinius bei romantinius santykius su įvairių lyties tapatybių žmonėmis (vyrais, moterimis, translyčiais, tarplyčiais žmonėmis etc.), kartais save vadina panseksualiais arba queer.

– Žmonės, kurie nėra tikri dėl savo seksualinės orientacijos arba atsisako ją griežtai apibrėžti, kartais save vadina kvestionuojančiais (questioning).

– Žmonės, nejaučiantys seksualinio potraukio kitiems žmonėms, gali save vadinti aseksualiais.

Nors daugelis žmonių priima ir vartoja šias kategorijas, kalbėdami apie save, kai kurie nemano, kad jos tiksliai apibūdina jų seksualumą ir seksualines patirtis (dalis apskritai priešinasi „etikečių“ naudojimui). Kiekvienas žmogus gali apsispręsti, ar nori tapatintis su kuria nors kategorija, ar ne.

Kai kurie žmonės save vadina queer, dažnai norėdami atkreipti dėmesį į seksualumo ir lytiškumo takumą. Tai yra platus terminas, apimantis įvairius seksualumus ir lyties tapatybes, taip pat ir gėjus, lesbietes, biseksualius, panseksualius, translyčius ir kai kuriuos tarplyčius žmones.

Kas lemia seksualinę orientaciją?

Seksualinė orientacija nėra pasirenkamas dalykas

Nėra žinoma, kas lemia žmogaus seksualinę orientaciją. Vis dėlto tyrimai leidžia manyti, kad ji priklauso nuo biologinių veiksnių ir būna nulemiama dar prieš gimimą. Yra manoma, kad žmogus turi seksualinę orientaciją dar prieš lytinę brandą. Ir nors ji nulemiama ankstyvoje gyvenimo stadijoje, seksualinė orientacija gali būti laki ir keistis gyvenimo eigoje.

Vis dėlto vienas dalykas nekelia abejonių: seksualinė orientacija nėra pasirenkamas dalykas ir negali būti keičiama išorinėmis priemonėmis.

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai