Neužgniaužkite savo emocijų, kai jūsų vaikas jums atsiskleidžia. Yra tėvų, teigiančių, kad jie susitaikė ir priėmė savo vaiką tokį, koks yra, nors viduje vis tiek jaučiasi nuliūdę ir pasimetę. Tokiu atveju geriau pasakyti savo dukrai arba sūnui, kad jų naujiena buvo jums netikėta žinia ir kad tam visai nebuvote pasirengę. Pasakykite, kad juos mylite, tačiau jums reikia laiko apsiprasti su šia žinia.

Kiekviena atsiskleidimo situacija yra unikali ir nėra vienintelio teisingo kelio, kaip išbūti tokioje situacijoje, kaip priimti pokyčius ar nepateisintus lūkesčius. Kaip bebūtų, visuomet padeda tam tikros gairės, klausimai ir atsakymai, kaip išbūti šiame emocijų kupiname laikotarpyje tiek vaikui, tiek jo tėvams.

Jeigu jaučiatės nepatogiai dėl savo vaiko seksualinės orientacijos, šių jausmų geriau jam neišliekite. Nesigėdykite paprašyti pagalbos ir paramos iš kitų žmonių, neizoliuokite savęs. Suraskite ką nors, su kuo galėtumėte pakalbėti, bet ne su bet kuo. Paprastai tėvams padeda pokalbiai su draugais, giminėmis, bendradarbiais, kuriais jie pasitiki. Kartais tokie pokalbiai su žmonėmis padeda atsikratyti požiūrio, kad LGBT+ žmonės yra vieniši, neatsakingi, nelaimingi, pasileidę, nenori kurti ilgalaikių santykių ir t. t. Iš tų žmonių jūs gausite patvirtinimą, kad tiek su jumis, tiek su jų vaikais viskas yra ir bus gerai. Taigi, jeigu norite su kuo nors pasikalbėti, turėkite omenyje, kad tie žmonės būtų plačių pažiūrų, progresyvūs ir priimantys LGBT+ žmones.

Jeigu neturite su kuo pakalbėti artimoje aplinkoje, galbūt galite pasikalbėti su socialiniu darbuotoju, psichologu ar psichiatru. Šių specialybių atstovai pagal savo profesinę etiką turėtų išmanyti LGBT+ problematiką, gerbti ir būti tolerantiški šiems žmonėms. Kaip bebūtų, prieš pradėdami pasakoti savo istoriją, pasiklauskite, koks yra specialisto požiūris į LGBT+ žmones.

Dažniausia paramos teikimo forma tėvams, turintiems LGBT+ vaikus, yra nedidelės paramos grupės. Tokiose grupėse jūs galite pasidalinti savo rūpesčiais, klausytis kitų tėvų ir žinoti, kad esate tarp žmonių, kurie jus supranta. Galbūt iš pradžių jūs nenorėsite kalbėti, bet tik klausysitės kitų tėvų istorijų, o vėliau ir patys dalinsitės savo patyrimais. Net susirašinėjimas elektroniniais laiškais su kitais tėvais gali labai jums padėti, kai bandote susivokti, kas gi iš tiesų atsitiko. Lietuvoje veikia LGBT+ artimųjų informacijos ir paramos grupė.

Jeigu nenorite arba negalite dalyvauti paramos grupėje tėvams, apsilankykite užsienyje egzistuojančių organizacijų puslapiuose. Pavyzdžiui, JAV Gėjų ir lesbiečių tėvų, šeimų ir draugų (angl. PFLAG – Parents, Families and Friends of Lesbians and Gays) organizacijoje. Ten galite rasti daug naudingos informacijos. Ši organizacija buvo įkurta 1972 metais tėvų iniciatyva. Dabar ji turi beveik 400 skyrių 50 valstijų ir vienija 200000 narių ir palaikytojų. Jungtinėje Karalystėje yra tokio paties pobūdžio organizacija Lesbiečių ir gėjų šeimos ir draugai (angl. FFLAG – Families and Friends of Lesbians and Gays).

Švieskitės, kokie yra įstatymai ir politinės direktyvos, susijusios su LGBT+ klausimais. Skaitykite ir domėkitės, kaip jūs galite prisidėti prie to, kad atsirastų daugiau lygių galimybių LGBT+ žmonėms. Apsilankykite LGBT+ organizacijų puslapiuose, skaitykite nurodytas knygas, kad sužinotumėte objektyvius faktus apie LGBT+. Kuo daugiau ir giliau išmanysite šią tema, tuo ramiau ir geriau galėsite jaustis, tuo didesnė tikimybė, jog santykiai su vaiku bus artimi ir atviri.
Leiskite savo vaikui jus mokyti. Jeigu jūsų vaikas jums atsiskleidė, vadinasi, jis trokšta atvirų ir artimų santykių su jumis. Jūsų vaikas pirmiausia jus mokys priėmimo ir meilės. Nebijokite klausti to, kas jus domina. Kartais konkrečių klausimų uždavimas gali kelti baimę, tačiau ar ne baisiau nežinoti atsakymų? Tiesiog turėkite omenyje, kad ne visi atsakymai gali jums patikti.

Jeigu kas nors negali susitaikyti su ta žinia, kad jūsų vaikas yra homoseksualus ar biseksualus, tai nėra svarbu, nebent jūs tam suteikiate reikšmę. Viena svarbiausių pamokų gyvenime, kurią turime išmokti visi: mes negalime prisiimti atsakomybės už kitų žmonių nuomonę ir emocijas – tai yra tik jų reikalas.