Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



12: religijos ir dvasingumo poveikis

Pagrindimas

12 gairė. Psichologai yra skatinami įvertinti religijos ir dvasingumo poveikį lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų gyvenimui.

Lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių santykis su religija ir dvasingumu gali būti sudėtingas, dinamiškas ir kupinas prieštaringų jausmų. LGB asmenų patirtis religijos ir tikėjimo srityje yra labai įvairi ir skirtinga. Kai kurios religinių ir dvasinių įsitikinimų sistemos gali būti santykinai neutralios įvairių seksualinių orientacijų atžvilgiu (t. y. budizmas ir induizmas), tuo tarpu kitose, vertinant iš istorinės perspektyvos, neheteroseksualios orientacijos yra smerkiamos (t. y. krikščionybėje, judaizme, islame). Tačiau netgi tose religinėse tradicijose, kuriose istoriškai buvo nepalankiai žiūrima į neheteroseksualias orientacijas, per pastaruosius dvidešimt–trisdešimt metų atsirado bei vis labiau buvo plėtojama teologinė paradigma, priimanti bei remianti seksualinių orientacijų įvairovę. Religiniai lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų įsitikinimai gali daryti įvairų poveikį jų psichologiniam funkcionavimui ir gerovei. Lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys skiriasi ne tik savo su tikėjimu susijusia praeities patirtimi, bet ir tuo, kokį vaidmenį religija ir dvasingumas atlieka jų dabartiniame gyvenime. Pavyzdžiui, kai kuriems tikėjimo tradicijos bei dvasiniai įsitikinimai yra svarbi ir neatskiriama jų tapatumo dalis, tuo tarpu kitiems – ne. Be to, kaip ir heteroseksualiems asmenims, tikėjimo poveikis ir svarba lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims gali keistis gyvenimo eigoje.

Taikymas

Psichologai stengiasi būti dėmesingi bei gerbti įvairias lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų religines ir dvasines praktikas. Homoseksualūs ir biseksualūs psichologai gali būti itin pažeidžiami šia prasme bei pasižymėti tam tikrais šališkais sąmoningais ar nesąmoningais įsitikinimais, kurie gali neigiamai paveikti jų darbą su klientais, stipriai susitapatinusiais su tam tikra religine tradicija. Psichologai skatinami suprasti tiek istorinį, tiek dabartinį religijos bei dvasingumo vaidmenį ir poveikį homoseksualių ar biseksualių klientų gyvenimams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į atstumiančias bei užgaulias LGB klientų religines patirtis. Šių kartais sunkiai sugretinamų, bet reikšmingų tapatumo aspektų integracija gali būti vienas svarbiausių gydymo tikslų psichologiniame darbe su homoseksualiais ir biseksualiais klientais, išgyvenančiais konfliktą dėl savo religinės tapatybės.

APA nutarimas dėl religinio, religija grįsto ir (ar) iš religijos kylančio išankstinio nusistatymo ragina psichologus tyrinėti savo religinius įsitikinimus; dirbant su homoseksualiais ir biseksualiais klientais, visų pirma vadovautis profesine praktika ir standartais, o ne religiniais įsitikinimais. Didelė dalis klientų, norėjusių pakeisti savo seksualinę orientaciją, buvo įsitikinę, kad jų religinės nuostatos yra nesuderinamos su jų seksualine orientacija. Psichologai tokius klientų siekius turi vertinti labai atsargiai – psichologai turi peržvelgti APA nutarimą dėl palaikančiųjų reakcijų į seksualinės orientacijos sukeltą distresą ir pastangas ją keisti, aptarti su klientais naujausius tyrimus bei galimus pavojus, susijusius su bandymais keisti seksualinę orientaciją. Be to, psichologai turi išsiaiškinti, kokios socialinės ar kultūrinės įtakos galėjo daryti poveikį kliento norui keisti seksualinę orientaciją. Psichologai taip pat skatinami susipažinti su įvairių tikėjimo tradicijų šaltiniais (pvz., su tikėjimu susijusia literatūra, grupėmis), prieinamais jų bendruomenėje bei priimančiais lesbietes, gėjus ir biseksualius asmenis.

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai