Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



16: ŽIV/AIDS poveikis

Pagrindimas

16 gairė. Psichologai stengiasi suprasti ŽIV/AIDS poveikį lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių ir bendruomenių gyvenimui.

Žmonės, gyvenantys su šia liga, yra stigmatizuojami, kadangi ilgą laiką apie ŽIV/AIDS ir seksualinę orientaciją buvo kalbama išvien. Papildomi veiksniai, kurie prisideda prie išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos ŽIV/AIDS sergančių žmonių atžvilgiu, yra neteisingas supratimas ar, tiksliau, neteisinga informacija apie virusą, bendra homofobija ir rasizmas, faktas, kad virusas plinta per elgesį, kurį kai kurie asmenys ar grupės laiko smerktinu. Nors pradžioje AIDS diagnozė prilygo mirties nuosprendžiui, dabar dėl reikšmingų medicinos pasiekimų ŽIV/AIDS yra laikoma chroniška liga.

Žmonės, gyvenantys su ŽIV/AIDS, turi ne tik atlaikyti su liga siejamą stigmą, tačiau susidurti ir su daugybe medicininių problemų, šalutiniu viruso gydymo poveikiu. Daugelis žmonių su ŽIV/AIDS baiminasi, kad atskleidę savo ŽIV pozityvų statusą draugams, šeimos nariams, sekso ar romantiniams partneriams, sulauks atstūmimo. Be to, empiriniai tyrimai rodo, jog ŽIV/AIDS sergantiems asmenims yra būdingi aukštesni nuotaikų ir nerimo sutrikimų rodikliai, narkotikų ir alkoholio vartojimas ir piktnaudžiavimas. Žmonės, gyvenantys su ŽIV/AIDS, taip pat dažniau patiria tarpasmeninį smurtą nei jų ŽIV neturintys bendraamžiai. Vyresnio amžiaus asmenys susiduria su specifiniais iššūkiais. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenys, gyvenantys su ŽIV/AIDS, gali patirti tam tikrus su gydymu susijusius kognityvinius ir fizinius pokyčius. Tuo tarpu asmenų, nesergančių ŽIV/AIDS, tikimybė užsikrėsti šia liga vyresniame amžiuje padidėja. Taip gali nutikti dėl neslopinamo seksualinio elgesio, kurį sukelia kognityvinių funkcijų kritimas, vienatvės išgyvenimas, depresija ar kiti emociniai ar egzistenciniai veiksniai. Susidorojimas su šiomis fizinės ir psichinės sveikatos problemomis gali būti nemenkas iššūkis tiek ŽIV sergantiems asmenims, tiek šiems klientams teikiantiems paslaugas psichologams. Taip pat svarbu pastebėti, kad ŽIV/AIDS problemos gali iškilti ir kitų fizinės sveikatos problemų kontekste.

Taikymas

Atliekant pirminį įvertinimą, psichologai yra skatinami vengti bet kokių išankstinių prielaidų apie asmens ŽIV/AIDS statusą, remiantis jo seksualine orientacija ar demografinėmis charakteristikomis. Nėra labiau patikimo būdo, kaip sužinoti apie kliento ŽIV statusą, kaip to paklausti tiesiai. Be to, iškeldami šį svarbų klausimą, psichologai taip pat sukuria savo klientams galimybę gauti tikslią informaciją apie ŽIV (t. y. saugesnį/rizikingesnį seksualinį elgesį), o sergantys ŽIV gali gauti paramą (t. y. paskatinimą ieškoti arba tęsti medicininį gydymą). Psichologai yra raginami susipažinti su reikalinga informacija, kad galėtų aptarti su klientais ŽIV prevencijos strategijas.

Psichologai stengiasi suprasti ir įvertinti, kokį poveikį kiekvienam ŽIV/AIDS sergančiam klientui daro dėl įvairių unikalių tapatybės aspektų bei kitų veiksnių patiriama marginalizacija (t. y. seksualinė mažuma, rasinė/etninė mažuma, žemas socioekonominis statusas, negalė ir t.t.). Kalbant apie jaunus, rasinėms mažumoms priklausančius homoseksualius vyrus, pastebėta, kad jų žema savivertė bei kiti veiksniai (t. y. socialiniai tinklai) prisideda prie aukštų ŽIV/AIDS sergamumo rodiklių. Psichologai yra raginami su savo aukštos rizikos klientais aptarti saugaus seksualinio elgesio klausimus. Psichologai taip pat skatinami susipažinti, kokį patirtį su ŽIV/AIDS turi skirtingų kartų LGB klientai. Pavyzdžiui, daug vyresnio amžiaus lesbiečių, gėjų, biseksualių moterų ir vyrų devintajame–dešimtajame dešimtmetyje dėl AIDS neteko savo draugų ir partnerių. Dėl išgyventos stiprios emocinės traumos, gedulo, netekčių, jiems vis dar gali reikėti emocinės paramos.

Psichologai yra raginami tyrinėti, kokį poveikį ŽIV/AIDS daro visam žmogaus gyvenimui. Pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos gali atsirasti tam tikri reikšmingi tapatybės bei vaidmenų pokyčiai. Užsikrėtimas ŽIV vieniems gali reikšti psichologinio ir dvasinio augimo galimybes, kitiems – gedulą ir sielvartą. Be to, pozityvus ŽIV statusas gali reikšmingai paveikti ligą turinčių asmenų socialinius ir intymius santykius. ŽIV pozityvų statusą turintys vyrai ir moterys gali išgyventi gėdą, šeimos narių, draugų, bendradarbių atstūmimą. Šis tarpasmeninis atstūmimas gali labai traumuoti tuos, kurie ir anksčiau yra turėję panašių sunkumų, pavyzdžiui, atskleidę kitus stigmatizuojamus tapatybės aspektus. Artimuose partnerių santykiuose ŽIV gali kelti papildomą stresą ir kliudyti intymumui. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai partnerių ŽIV statusas nesutampa ir partneriams tenka spręsti emocinius ir praktinius su seksu ir intymumu susijusius klausimus. Be to, dėl pozityvaus ŽIV statuso asmuo taip pat gali patirti diskriminaciją darbe ar savo gyvenamojoje vietoje.

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai