Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



2: orientacija nėra psichinė liga

Pagrindimas

2 gairė. Psichologai supranta, kad homoseksuali ar biseksuali orientacija nėra psichinė liga.

Nėra jokių mokslinių įrodymų, kurie leistų teigti, kad homoseksualumas ar biseksualumas patys savaime reiškia tam tikrą polinkį psichopatalogijai ar blogam prisitaikymui. 1957 m. tyrimas, kuriame nebuvo rasta skirtumų tarp neklinikinių heteroseksualių bei homoseksualių vyrų imčių atsakų į projekcinį testą, buvo vienas pirmųjų, metusių iššūkį istoriškai nusistovėjusioms prielaidoms. Vėlesniuose tyrimuose taip pat nebuvo aptikta jokių skirtumų tarp heteroseksualių ir homoseksualių grupių pažintinių gebėjimų, psichologinės gerovės ir savigarbos. Tiriant neklinikines biseksualių vyrų ir moterų imtis, nebuvo nustatyta jokių psichopatologijos požymių.

Pastaruoju metu galima pastebėti, kad reparatyviosios (angl. conversion, reparative) terapijos šalininkai ir toliau atkakliai siekia patologizuoti neheteroseksualias orientacijas. Vis dėlto pagrindinės psichinės sveikatos organizacijos (Amerikos psichiatrų asociacija 1974 m., Amerikos psichologų asociacija 1975 m., Amerikos santuokos ir šeimos terapijos asociacija 1991 m., Amerikos konsultavimo asociacija 1996 m., Kanados psichologų asociacija 1995 m., Nacionalinė socialinių darbuotojų asociacija 1996 m.) patvirtino, kad homoseksualumas ir biseksualumas nėra psichinės ligos.

Be to, vis daugiau literatūros, kurioje analizuojami įvairūs veiksniai, susiję su bendru psichologiniu funkcionavimu, rodo, kad nėra tiek jau daug reikšmingų skirtumų tarp heteroseksualių, homoseksualių ir biseksualių žmonių. Nustatyta, kad šaltiniai, kuriuose homoseksualumas ir biseksualumas yra priskiriamas psichinėms ligoms, yra metodologiškai nepatikimi. Apžvelgus šią literatūrą, nustatytos tokios rimtos metodologinės klaidos kaip neaiškus sąvokų apibrėžimas, netikslus tyrimo dalyvių suskirstymas, netinkamos palyginamosios grupės, prieštaringos imčių sudarymo procedūros, svarbių socialinių veiksnių ignoravimas, abejotinų matavimo priemonių naudojimas. Nors šiuose tyrimuose prieinama prie išvados, kad homoseksualumas yra psichinė liga, nėra jokių empirinių duomenų, kurie pagrįstų šiuos netiksliai lesbietes, gėjus ir biseksualius asmenis apibūdinančius įsitikinimus.

Tyrimuose, kuriuose aptinkami tam tikri skirtumai heteroseksualių ir homoseksualių asmenų psichologinio funkcionavimo srityje, šie skirtumai yra priskiriami su stigmatizija seksualinės orientacijos pagrindu susijusio streso padariniams. Šie rezultatai sutampa ir su kitų tyrimų duomenimis, siejančiais diskriminacinio elgesio patyrimą su psichologiniu distresu. Išanalizavus pastaruoju metu atliktus populiacijos tyrimus, nustatyta, kad didesnė lesbietėms ir gėjams būdinga psichiatrinio distreso ir piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis rizika yra susijusi su neigiamais stigmos padariniais.

Taikymas

Psichologai yra skatinami nesieti kliento neheteroseksualios orientacijos su psichosocialinės raidos sutrikimais ar psichopatologija. Praktikoje, besiremiančioje netiksliais, pasenusiais ir patologizuojančiais požiūriais į homoseksualumą ar biseksualumą, kliento problemos gali būti neteisingai susietos su jo neheteroseksualia orientacija. Nustatyta, kad beveik du trečdaliai tyrime dalyvavusių psichoterapijos klientų teigė, jog jų terapeutai jiems sakė, kad būdami gėjais ar lesbietėmis jie negali tikėtis gyventi visaverčio ir produktyvaus gyvenimo, sukurti stabilių santykių. Tokie tvirtinimai kyla iš fundamentalaus įsitikinimo, kad homoseksualumas ir biseksualumas reiškia arba yra automatiškai siejamas su psichinėmis problemomis ar sutrikimais.

Klientai, kurie susidūrė su įsitikinimais, kad homoseksualumas ir biseksualumas yra psichinė liga, gali patys turėti vidinių (internalizuotų) neigiamų nuostatų. Tokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į internalizuotos stigmos padarinius. Priklausomai nuo kliento psichologinio pasiruošimo šie padariniai gali būti analizuojami tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Iškeliant terapijos tikslus bei tyrinėjant neigiamus žalingų įsitikinimų padarinius, patariama taikyti bendradarbiavimo požiūrį. APA  „…remia tikslios mokslinės ir profesionalios informacijos apie seksualinę orientaciją sklaidą, kuria siekiama pasipriešinti šališkumui“ ir „…prieštarauja asmenų ar organizacijų selektyviam bei iškraipančiam mokslinių duomenų apie homoseksualumą naudojimui, siekiant daryti įtaką viešajai valstybės politikai ar viešajai nuomonei“.

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai