Aš – interlytis

Nors daug kas apskritai nežino apie interlytiškumą, iš tikrųjų tai egzistavo nuo žmonijos pradžios.

Apie interlyčius (tarplyčius, interseksualius) žmones Lietuvoje beveik nekalbama, o ir apskritai pasaulyje I (intersex) raidė dažnai neakcentuojama LGBT* aktyvizme. Tačiau atsiranda vis daugiau tokių, kurie kelia savo patirtis iš pogrindžio ir siekia pakeisti ne tik savo gyvenimus, bet ir žalojančią viešąją nuomonę.

Interlytiškumo ištrynimas yra susijęs su normatyvia dvinare lyčių sistema. Suvokimas, kad egzistuoja tik dvi biologinės lytys, – vyras ir moteris, eliminuoja tarpines kaip taisytinas anomalijas. Iš to seka, kad ne tik biologiniai vyrai ir moterys turi atitikti socialinius vyrų ir moterų vaidmenis, bet ir biologiškai interlyčiai žmonės turi prisitaikyti prie vieno kurio nors iš šių vaidmenų. Nuo dažno interlyčio žmogaus vaikystėje stengiamasi nuslėpti jų biologinę prigimtį, atliekamos operacijos neva „ištaisancios gamtos klaidas“, o socialiai tokius vaikus stengiamas pritapdinti prie parinktos biologinės lyties. Dažniausiai šios operacijos yra mediciniškai nepagrįstos, taigi jos būna tik socialinio ir su juo susijusio estetinio pobūdžio. Griežti vyrų ir moterų biologinių ir socialinių vaidmenų apibrėžimai naikina erdvę nepritapimui.

Biologiškai ir genetiškai įmanomi įvairūs interlyčių žmonių lyties požymių deriniai, pvz.: biologinė moteris tuo pat metu gali būti genetiškai vyras (XY), žmogus gali turėti dviem lytim būdingus lytinius organus ar būti biologiškai vienos lyties, bet gaminti kitai lyčiai būdingą lytinių hormonų kiekį. Kaip ir biologiniai vyrai ir moterys, interlyčiai žmonės turi teisę ne tik į savo kūnus tokius, kokie jie yra (ar nori būti), bet ir socialinius vaidmenis. Išties, bet kuris žmogus turėtų būti laisvas apibūdinti savo tapatybę taip, kaip nori. Tai taip pat turėtų būti pripažinta teisiškai.

Queer judėjimas siekia atsikratyti primestų lyčių vaidmenų ir normų, nepaisant biologinių savybių. Kai kuriems interlyčiams žmonėms tai irgi yra aktualu, jei jie nenori apsibrėžti savo tapatybės. Visgi, kai kurie interlyčiai žmonės jaučiasi patogiai tapatindamiesi kaip vyrai ar moterys. Išties, yra paprasčiau tapatintis su kažkuo, kas socialiai pripažinta ir priimtina. Tačiau, kaip ir trans* identitetų spektre yra visiškai logiška, kad ne visi asocijuojasi su savo biologine lytimi ar asocijuojasi su kita, nei paskirta tapatybe.

Anton Karyuk piešinio fragmentas (visos teisės saugomos).

Nuorodos