Pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai pastebi egzistuojančias homofobines, bifobines ir transfobines patyčias, tačiau nesijaučia pajėgūs ar žinantys, kaip galėtų užkirsti joms kelią arba kaip suteikti tinkamą paramą LGBT* žmonėms. Pagal idėją, mokykloje turėtų būti užtikrinama, kad kiekviena lesbietė, gėjus, biseksualus ar transeksualus mokinys jaustų paramą būti savimi.

LGBT* žmonės jausis saugiai, laimingi ir išpildys savo visą potencialą, jeigu:

• Galės būti savimi ir vertinami už tai, kas jie yra;
• Jausis mokyklos bendruomenės dalimi;
• Turės priėjimą prie šaltinių ir informacijos, kuri yra jiems aktuali;
• Jaus, kad yra žmonių, su kuriais gali pakalbėti ir žinos, kur teikiama parama.

Žmonės suvokia seksualinę orientaciją būdami labai skirtingo amžiaus, nors tą tikriausiai jaučia jau nuo jaunų dienų. Žmonės atsiskleidžia kitiems skirtingais būdais ir skirtingu metu. Jaunas žmogus gali pirmiausia pasikalbėti su draugu, o tik vėliau pasisakyti tėvams arba mokytojams. Kaip ir kada žmogus atsiskleidžia – priklauso tik nuo jo: nėra nei teisingo, nei neteisingo laiko arba būdo.

Buvimas LGBT* nėra nei problema, nei rizika. Tačiau jauniems žmonėms gali būti sunku, kai mokytojai, daktarai, tėvai/globėjai, šeima, draugai ar kiti bendraamžiai į juos žiūri negatyviai arba jie taip ir nesulaukia paramos, kuri yra jiems reikalinga.

Jeigu moksleivis jums pasisakė, kad jis ar ji yra LGBT*, vadinasi, pasitiki jumis ir tikisi, kad sureaguosite tinkamai. Gali būti, jog būsite pirmasis žmogus, kuriam šis mokinys atsiskleidė.  Kai atsiskleidžia jūsų moksleivis, svarbu jį patikinti ir palaikyti, kad jis ar ji gali būti savimi ir padrąsinti jaustis pozityviai dėl to, kas yra.

Pavyzdžiui, vienas žmogus gali jaudintis dėl to, kokios bus aplinkinių reakcijos, o kitas – jaudinsis dėl to, kaip pasikeis jo gyvenimas dėl seksualinės orientacijos atskleidimo. Biseksualus moksleivis gali nerimauti, jog žmonės dėl jo seksualinės orientacijos manys, kad tai yra tik fazė. Trans moksleivis gali jaudintis dėl specifinių trans žmonėms dalykų, pavyzdžiui, ar visi žmonės prisimins, kokį įvardį ar vardą reikia vartoti kreipiantis į jį. Svarbu užtikrinti asmens konfidencialumą, jeigu moksleivis nenori būti identifikuojamas kaip trans kitų mokyklos bendruomenės narių akivaizdoje.

Kaip mokyklos administracijos darbuotojai gali paremti atsiskleidžiančius moksleivius:

• Išklausyti ir patikinti, kad yra gerbiamas jų konfidencialumas;
• Būti teigiamai nusiteikusiems bei siūlyti paramos galimybę;
• Perklausti moksleivių, ką jie norėtų daryti, kokios paramos ir pagalbos jie tikisi;
• Padiskutuoti apie tai, kaip tėvai/globėjai galėtų į tai sureaguoti ir įsitraukti;
• Suteikti informaciją, kur moksleiviai gali atrasti jiems aktualią informaciją
• Pakalbėti apie tai, su kuo jie dar galėtų pasikalbėti mokykloje arba už mokyklos ribų dėl tolimesnės paramos teikimo.

Kai kurie moksleiviai suvokia, kad jie yra LGBT* jau pradinėje mokykloje ir yra pasiruošę atsiskleisti. Pavyzdžiui, ypač trans žmonės gali suvokti, kad jie yra trans dar būdami labai maži. Tikriausiai dėl to, jog mes išsivystome socialinės lyties pajautimą būdami jauno amžiaus.

Iš esmės egzistuoja tokie patys principai, kaip remti LGBT* žmones, nepaisant to, kokio amžiaus jie yra. Tai apima pokalbius su jaunais žmonėmis apie tai, kaip jie jaučiasi, jų priėmimo bei įtraukimo mokykloje užtikrinimą, informacijos suteikimą. Kaip bebūtų, koks tai informacijos tipas ir būdas, kaip ji pateikiama, priklausys nuo moksleivio amžiaus.

• Atsiskleidimas. Jaunesni mokiniai gali jums pasakyti, kad jie yra LGBT* netiesiogiai. Trans mokinys gali pasakyti „aš jaučiuosi kaip mergaitė“  arba „aš nesijaučiu kaip berniukas“, vietoj to, kad vartotų žodį „trans“, nes jis tiesiog tokio žodžio net nežino. Jie gali ateiti į mokyklą, dėvėdami rūbus, kurie neatitiks jų biologinės lyties. Aišku, kiekvienas moksleivis gali pakeisti savo išvaizdą arba rūbus dėl labai skirtingų priežasčių, todėl tai nebūtinai reikš, kad žmogus yra trans.
  Kaip apibūdinti terminą „trans” jauniems mokiniams: kūdikiams yra suteikiama socialinė lytis, kai jie gimsta. Trans yra žodis, kuris apibūdina žmones, kurie jaučia, kad jiems suteikta socialinė lytis neatitinka tos socialinės lyties, kuria jie jaučiasi. Pavyzdžiui, kam nors yra suteikta socialinė lytis „berniukas”, bet jie tokiais nesijaučia.
• Įtraukite paremiančius tėvus/globėjus. Dirbkite kiek įmanoma daugiau su tėvais/globėjais, kuriems mokinys atsiskleidė ir iš jų sulaukė paramos bei supratimo, įtraukite juos į mokykloje vykdomą sprendimų priėmimo procesą.
• Pradėkite anksti. Pradėkite kalbėti apie socialinę lytį, skirtingas šeimas nuo ankstyvų metų ir tai darykite nuolat, suteikdami tokią informaciją, kuri yra tinkama pagal amžių. Sukurkite įtraukiančią mokyklos aplinką visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo to, yra jie LGBT* ar ne.

Jūs susidursite su trans moksleiviais, kurie jau yra suvokę savo tapatumą ir atsiskleidę bei su tais, kurie dar nėra tikri, ar jie yra trans. Pastariesiems bus reikalinga specifinė parama dėl socialinės lyties tapatumo. Kiekvienam trans moksleiviui parama turėtų būti individualizuota, nes egzistuoja skirtingi poreikiai ir istorijos.

Svarbu atminti:

• Trans tapatumai yra skirtingi. Trans žmonės gali identifikuotis labai skirtingais būdais.
• Ne visi save identifikuoja kaip vyriškos ar moteriškos lyties. Žmonės mano, kad buvimas trans reiškia, jog jautiesi esantis kitos socialinės lyties. Tai yra tiesa kai kuriais atvejais, tačiau ne visais. Kai kurie žmonės save identifikuoja kaip esantys už vyro ar moters sąvokų, pavyzdžiui, nebinariški (angl. non-binary) jauni žmonės. Tokio žmogaus poreikiai gali skirtis nuo kitų trans žmonių.
• Ne kiekvienas trans žmogus norės pereiti į kitą socialinę lytį, bet jam gali būti naudinga kitokia teikiama pagalba.
• Kalbos svarba. Mokyklos administracija gali būti susirūpinusi, ar vartojat inkamą kalbą, kalbėdami apie socialinę lytį. Svarbu užtikrinti, kad tie žodžiai, kuriais save apibūdina trans moksleivis, būtų vartojami ir gerbiami kitų mokyklos bendruomenės narių.

Cislytis (angl. cisgender) yra siejama su asmeniu, kurio socialinė lytis yra tokia pati kaip ir biologinė nuo gimimo. Kartais yra vartojamas ne-trans sinonimas.

Nebinarinis , nedvinaris (angl. non-binary) yra skėtinė sąvoka, skirta apibūdinti asmeniui, kuris save identifikuoja, kaip esantį už binarinės socialinės lyties suvokimo, t. y. nei vyras, nei moteris.

Trans yra skėtinė sąvoka apibūdinti žmones, kurių socialinė lytis nėra tapati (arba žmogus nesijaučia su ja patogiai) jų biologinei lyčiai, kuri jiems buvo priskirta nuo gimimo. Trans žmonės gali apibūdinti save vartodami įvairius terminus.

Translytis vyras (angl. transgender man). Šis terminas apibūdina asmenį, kuris gimė moteriškos biologinės lyties, tačiau save identifikuoja kaip vyrą.

Translytė moteris (angl. transgender woman). Šis terminas apibūdina asmenį, kuris gimė vyriškos biologinės lyties, tačiau save identifikuoja kaip moterį.

Transeksualus (angl. transsexual). Šis terminas buvo vartojamas anksčiau ir buvo veikiau iš medicinos srities. Jis buvo skirtas apibūdinti asmenį, kuris perėjo gyventi į priešingą nei jo biologinė lytis – socialinę lytį. Šis terminas dar vartojamas, tačiau daugelis žmonių teikia prioritetą trans arba translyčių terminams.

Moksleiviai turi žinoti, jog egzistuoja galimybė pasikalbėti su mokyklos darbuotojais konfidencialiai, jeigu:

• Jie yra LGBT*, tačiau jie nėra tikri dėl savo seksualinės orientacijos ar socialinės lyties;
• Jie išgyvena romantinius jausmus arba santykius su savo bendraamžiu;
• Jie dalyvauja jaunų žmonių pokalbių svetainėse internete, tinkamose pagal jų amžių arba lanko jaunimo grupę panašia tematika.

Tuo atveju, kai mokinys (-ė) gali patirti grėsmės riziką arba ją išgyvena, mokyklos darbuotojai turėtų tai atskleisti tėvams/globėjams arba atitinkamoms institucijoms. Pavyzdžiui, jeigu:

• Jie patiria užgauliojimą namuose ir (arba) jiems gresia benamystė;
• Jie žalojasi arba kai jų sveikatai kyla pavojus;
• Jie yra užmezgę santykius su asmeniu, kuris yra daug vyresnis už juos, dalyvauja suaaugusiųjų pokalbių svetainėse arba suaaugusių pažinčių svetainėse internete;
• Jie lankosi baruose ar klubuose, nors dar yra nepilnamečiai.

Taip pat ,kai pas jus ateina moksleivis atsiskleisti ar kuriam nors iš administracijos darbuotojų pasisako manantys, jog gali būti LGBT*, svarbu, kad nedarytumėte išankstinių prielaidų apie to žmogaus poreikius arba patirtis. Pirmiausia tiesiog dėmesingai išklausykite, apie kąmokinys (-ė) kalba. Pavyzdžiui, jauna lesbietė gali norėti susipažinti su savo amžiaus lesbietėmis arba pirmiau norės pasikalbėti su drauge iš mokyklos. Tuo tarpu trans moksleivis gali būti pasiruošęs žengti žingsnius ir gyventi ta socialine lytimi, kuria identifikuojasi bei gali konkrečiai žinoti, kokie bus tie žingsniai; kiti – gali būti netikri arba nežinoti, ką daryti toliau.

Ne visi mokiniai nori, kad jų tėvai/globėjai žinotų apie jų seksualinę orientaciją ar kad mokytojai aptarinėtų šiuos klausimus su jų tėvais. Taigi nedarykite to be pačių moksleivių sutikimo, nes kitu atveju jūs pažeisite konfidencialumą. Kaip bebūtų, svarbu su moksleiviu aptarti, ar jie yra pasisakę savo tėvams/globėjams, kad jie yra LGBT*. Gali būti, jog moksleiviai išgyvena nerimą dėl to, kaip jų tėvai/globėjai reaguos į šią žinią. Išgyvenama nežinomybė gali daryti įtaką, kaip jie jaučiasi dėl savo seksualinės orientacijos arba socialinės lyties.

Daugelis tėvų/globėjų tiesiog siekia to, kas yra geriausia jų vaikams. Jie nori, kad vaikai gyventų laimingus ir visaverčius gyvenimus, kiti gali nerimauti dėl to, kad jų vaikas yra LGBT*. Jie gali jaudintis dėl to, jog jų vaikas patirs patyčias dėl savo seksualinės orientacijos. Bus tokių tėvų/globėjų, kurie bijos, jog jie niekada neturės anūkų (nors daug LGBT* žmonių turi vaikų). Jie gali būti pikti ar nusivylę ir nežinoti, ką toliau daryti. Kai vaikai nesulaukia paramos iš tėvų/globėjų, jie jos pradeda ieško kažkur kitur. Mokyklos ar jaunimo grupės gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį šiame procese, suteikdamos reikalingą ir savalaikę paramą.

Mokyklos gali padėti tėvams jaustis pozityviau:

• Užtikrindami, jog tėvai/globėjai suvokia, kad homofobinės, bifobinės ir transfobinės patyčios yra netoleruotinos ir kad visi mokiniai yra laukiami, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar socialinės lyties;
• Patikinant tėvus/globėjus, kad visos pastangos bus sutelktos, norint užtikrinti, kad visi moksleiviai, taip pat ir LGBT*, jaustųsi mokyklos bendruomenės dalimi.
• Informuoti tėvus/globėjus, kad mokyklos administracija suteiks informaciją, padės ir konsultuos moksleivius įvairiais klausimais, įskaitant ir seksualinės orientacijos.

Jau atsiskleidęs moksleivis arba toks, kuris nėra tikras dėl savo seksualinės orientacijos, gali mėgti socializuotis už mokyklos ribų su žmonėmis, kurie turi tokias pačias patirtis. Jaunimo paslaugos LGBT* jaunimui, kaip savipagalbos grupės, savanoriavimo ar jaunimo vadovaujami projektai, gali būti puikus būdas susipažinti tokioje aplinkoje, kur jie bus laukiami ir priimami. Tokiu būdu galima užmegzti pažintis, auginti pasitikėjimą savimi, savivertę bei turėti priėjimą prie svarbios informacijos ir profesionalų konsultacijas.

Kadangi ne kiekvienoje vietovėje yra LGBT* organizacijų ar jaunimo grupių, mokyklos administracija galėtų paremti moksleivius, kad jie steigtų lygybės arba įvairovės paramos grupes mokykloje. Tokia iniciatyva prisidėtų prie jaunų moksleivių, įskaitant ir LGBT* jaunimą, įgalinimo. Tai būtų puiki galimybė įgyvendinti savo idėjas ir kalbėtis apie LGBT* patirtis suprantančių žmonių aplinkoje.

Kai jauni žmonės suvokia, kad yra arba galėtų būti LGBT*, jiems visada kyla labai daug klausimų. Tikslios ir patikimos informacijos suteikimas moksleiviams prisideda prie jų saugesnio ir labiau užtikrinto elgesio.

Visa mokyklos administracija turėtų pasitikėti savimi suteikdami informaciją skirtingomis temomis, tokiomis kaip atsiskleidimas, seksualinė sveikata, saugus naudojimasis internetu, arba nurodyti patikimus šaltinius ar organizacijas, kurios galėtų padėti LGBT* jaunimui. Informacija galėtų būti pateikiama skirtingais būdais: lankstinukais, žurnalais arba specialiomis nuorodomis mokyklos internetiniame puslapyje, kad visi moksleiviai turėtų galimybę su ja susipažinti.

Moksleiviai dažniausiai ieško informacijos internete, naudodami Google raktažodžių paiešką arba frazes, dėl kurių ne visada gali būti tikri patys. Kai kurie skaito blogus, žiūri Youtube vaizdo įrašus apie atsiskleidimą ir buvimo LGBT* patirtis. Facebook, Instagram yra kita bendravimo su LGBT* žmonėmis erdvė, kur dalinamasi patirtimi ir informacija.

Mokyklos administracija turi teikti paramą ir informaciją, kaip saugiai naudotis internetu. Svarbu nukreipti mokinius į saugius ir patikimus interneto tinklalapius su tinkama ir tikslia informacija. Mokyklos administracija taip pat turėtų patikrinti internetines apsaugas mokyklos kompiuteriuose bei užtikrinti, jog nėra užblokuoti tinkami pagal amžių tinklapiai apie LGBT* tematiką ir patyčias.

Visi moksleiviai turėtų suprasti, kokios rizikos atsiranda, kai dalinamasi bet kokia asmenine informacija internete: per elektroninį paštą, forumus, blogus, pažinčių svetaines ar programėles. Mokyklos galėtų remti LGBT* jaunimą, suteikdami informaciją apie rekomenduojamus tinklalapius. Moksleiviai taip pat turėtų žinoti, ką daryti, jeigu jie susilaukia homofobinių, bifobinių ar transfobinių patyčių internete ar telefonu.

Visi moksleiviai turėtų žinoti, kaip ir kur jie galėtų pranešti apie patyčias arba diskriminaciją, kurią jie matė arba patys patyrė mokykloje. Turi būti aiškiai įvardinta,  jog tai įtraukia homofobinį, bifobinį ir transfobinį užgauliojimą. Mokyklos bendruomenė turėtų informuoti apie paramos organizacijas, kurios galėtų padėti tokiais atvejais.
Papildoma parama. Užtikrinkite, kad visi moksleiviai būtų supažindinti, kaip ir kur jie gali gauti individualias konsultacijas gyvai, telefonu ar internete; kokia parama yra teikiama jų gyvenamoje vietovėje.