Saugios aplinkos kūrimas

Mokytojų nuostatos homofobinių patyčių atžvilgiu

Svarbu išsiaiškinti, kaip mokytojai vertina homofobijos problemą, kokios jų nuostatos homofobinių patyčių atžvilgiu.

Homofobinės ir transfobinės patyčios mokykloje – opi problema, kuriai Lietuvoje iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, net 81 % LGBT* asmenų Lietuvoje slepia savo LGBT* tapatybę mokykloje. 2012 metais Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo duomenimis, net 84 % LGBT* asmenų Lietuvoje niekada nekalbėjo apie savo lytinę orientaciją mokykloje, o 79 % – slėpė savo homoseksualumą ar biseksualumą. Tik 33 % apklaustųjų sakė niekada negirdėję neigiamų komentarų ir nepatyrę diskriminacijos.

Visame pasaulyje mokykla yra vieta, kur homofobinių patyčių apraiškos itin ryškios. Visuomenėje vyraujantis neigiamas nusistatymas LGBT* asmenų atžvilgiu neaplenkia ir mokykloje besimokančių vaikų bei juos ugdančių mokytojų. Mokytojai – tai ta visuomenės dalis, kuri daugiausiai bendrauja su jaunimu, ir kurių įtaka jauniems žmonėms yra labai didelė. Tačiau Lietuvoje ruošiant būsimus mokytojus LGBT* tema jokiu būdu nėra įtraukta į mokymo programą. Homofobinės patyčios neįtrauktos ir į patyčių prevencijos švietimo ir mokslo įstaigose programas. Todėl svarbu išsiaiškinti, kaip mokytojai vertina homofobijos problemą, kokios jų nuostatos homofobinių patyčių atžvilgiu, bei, koks yra jų atsakas į homofobines patyčias mokykloje. Išsiaiškinus mokytojų nuostatas, kompetenciją bei poreikius, galima kurti mokomąsias programas ir metodinę medžiagą, padėsiančią jiems efektyviai prisidėti prie šio tipo patyčių problemos sprendimo.

Žingsniai kaip sukurti LGBT* draugišką aplinką: strategija mokyklai

Siekiant ilgalaikio ir patvaraus problemos sprendimo būdo, būtina į kovą prieš patyčias įtraukti visą mokyklos bendruomenę.

Net ir vienam mokytojui pakeitus savo elgesį bei reakciją į homofobines patyčias, gali pagerėti visos mokyklos atmosfera. Tačiau siekiant ilgalaikio ir patvaraus problemos sprendimo būdo, būtina į kovą prieš patyčias įtraukti visą mokyklos bendruomenę. Prie to prisidėti gali konkrečių ir aiškių mokyklos taisyklių bei strategijų sukūrimas bei nuoseklus jų įgyvendinimas.

Pirmasis žingsnis: problemos pripažinimas ir identifikavimas

Labai svarbu suvokti ir pripažinti, jog patyčios mokykloje iš tiesų vyksta.

Visų pirma, labai svarbu suvokti ir pripažinti, jog patyčios mokykloje iš tiesų vyksta ir kad dalį jų sudaro patyčios dėl lytinės orientacijos. Homofobinės patyčios dažnai lieka nepastebėtos, tačiau į jas būtina atkreipti dėmesį ir reaguoti į atvejus, kai mokiniai, pasitelkdami LGBT* bendruomenę įžeidžiančius posakius ar nevykusius juokelius, tyčiojasi vieni iš kitų, arba, kai mokinys ar mokinė tampa patyčių auka todėl, kad neatitinka stereotipinio vyro ar moters įvaizdžio. Svarbu nepamiršti, kad homofobinės patyčios paveikia ne tik LGBT* mokinius.

Paskatinkite mokinius pranešti apie homofobines patyčias (pastatykite dėžutę, į kurią galima anonimiškai įmesti raštelį, arba sukurkite elektroninį paštą, į kurį galima parašyti). Skatinkite mokytojus ir mokyklos personalą pranešti apie homofobines patyčias ir registruokite šiuos įvykius: jų laiką ir vietą, liudininkus, patyčių dalyvius, patyčių pobūdį. Turint įrodymų lengviau įtraukti ir paskatinti tėvus, mokyklos personalą bei vadovybę imtis veiksmų šio tipo patyčių problemai spręsti.

Antrasis žingsnis: mokyklos lygybės politikos sukūrimas

Apibrėžkite ir visiems paskelbkite, kokia mokyklos politika patyčių atžvilgiu.

Apibrėžkite ir visiems paskelbkite, kokia mokyklos politika patyčių atžvilgiu. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, mokyklose, kuriose buvo pareikšta, jog homofobinės patyčios yra netoleruotinos, LGBT* jaunuoliai net iki 60 % rečiau patyrė patyčias. Aiškumas, jog patyčios dėl lytinės orientacijos yra nepriimtinos, leidžia jaustis saugiau ne tik homoseksualiems, biseksualiems ir translyčiams mokiniams, bet ir visiems marginalizuojamoms grupėms priklausantiems ar pagal kitas savybes diskriminuojamiems asmenims.

 

Trečiasis žingsnis: draugiškos mokyklos aplinkos skatinimas

Paaiškinkite, kokios mokyklos vertybės socialinės lygybės ir įvairovės atžvilgiu.

Paaiškinkite, kokios mokyklos vertybės socialinės lygybės ir įvairovės atžvilgiu. Skatinkite mokytojus nedelsiant reaguoti į homofobinę kalbą. Nuolatos girdėdami homofobiškus juokelius ir panašias replikas, ir matydami, kaip mokytojai tai toleruoja, LGBT* jaunuoliai mokykloje jaučiasi nepritampantys ir nereikalingi. Skatinkite mokinių sąmoningumą apie homofobinės kalbos vartojimą.

Ketvirtasis žingsnis: mokinių palaikymo ir informavimo sistemos sukūrimas

Labai svarbu suteikti mokiniams saugius pasirinkimus priimti padėsiančią informaciją.

LGBT* mokiniams dažnai kyla nemažai klausimų. Jie turi teisę į jiems reikšmingą informaciją bei privalo turėti galimybę rūpimais klausimais pasikalbėtisu bendraamžiais ir suaugusiaisiais. Labai svarbu suteikti mokiniams saugius pasirinkimus priimti padėsiančią informaciją, nukreipti į tinkamus tokios informacijos šaltinius. Jaunuoliams patinka ieškoti informacijos internete, bendrauti su nepažįstamaisiais ir draugais socialiniuose tinkluose ar pažinčių portaluose. LGBT* jaunimui ši erdvė gali būti ypatingai nesaugi, todėl privalotejuos apie tai įspėti.

Tai padaryti nėra lengva. Net tose šalyse, kur prieš homofobines patyčias jau seniai efektyviai kovojama, mokiniai teigia, kad jiems su mokytojais aptarti LGBT* temas – itin sudėtinga. Tad pravartu aprūpinti juos šaltiniais, iš kurių jie galėtų gauti išsamią ir patikimą informaciją. Pasidalinkite su jais informacija, į ką jie gali kreiptis dėl patyčių bei pasikalbėti jiems rūpimais klausimais. Jei tokio žmogaus mokykloje nėra – pateikite LGBT* organizacijų kontaktinius duomenis, paaiškinkite, kur mokinys ar mokinė galėtų gauti reikiamą informaciją ir pagalbą. Taip pat svarbu, kad jaunimui skirtų pagalbos telefonų linijų numeriai mokykloje būtų visiems žinomi ir matomi. Dažnai mokiniai nesiryžta paklausti ir net nežino, kad gali sulaukti pagalbos, tad ši informacija turi būti visiems prieinama ir matoma – mokyklos internetiniame tinklapyje ar skelbimų lentoje.

Įvairios žmogaus teises ginančios organizacijos yra išleidusios leidinių, kuriuose jauni LGBT* mokiniai galėtų rasti atsakymus į jiems rūpimus su lytine orientacija, atsiskleidimu ir santykiais susijusius klausimus. Pasirūpinkite, kad panašūs leidiniai mokyklos bibliotekoje būtų prieinami visiems mokiniams.

Penktasis žingsnis: lytinės orientacijos temos įtraukimas į mokomųjų dalykų programas

Homofobinių patyčių problemą mokyklose padėtų išspręsti dažnesnis kalbėjimas su LGBT* susijusiomis temomis įvairių užsiėmimų metu.

Daugiau kaip 60 % homoseksualių ir biseksualių mokinių sako, kad, jų manymu, homofobinių patyčių problemą mokyklose padėtų išspręsti dažnesnis kalbėjimas su LGBT* susijusiomis temomis įvairių užsiėmimų metu. Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, LGBT* jaunuoliai, kurie mokykloje mokėsi apie lytinę orientaciją, net 13 % rečiau patyrė homofobines patyčias.

Pasirūpinkite, kad šios temos būtų įtrauktos į mokykloje dėstomų dalykų programas, būtų mokomos objektyviai ir pozityviai informuojant apie homoseksualius, biseksualius ir translyčius asmenis. Tai – vienas efektyviausių būdų mokyti tiek LGBT*, tiek heteroseksualius mokinius, apie pagarbą ir įvairovę.

Šeštasis žingsnis: mokymai mokytojams bei kitiems mokyklos specialistams

Mokyklos personalui būtini mokymai, kurie padėtų atpažinti homofobines patyčias.

Pabrėžkite poreikį kelti mokytojų kompetenciją. Daugelis mokytojų Lietuvoje nepastebi homofobinių patyčių problemos ir nežino, kaip turėtų reaguoti šių patyčių atveju. Todėl mokyklos personalui būtini mokymai, kurie padėtų atpažinti šio tipo patyčias, suprasti, kaip tinkamai į jas reaguoti bei kaip palaikyti LGBT* jaunuolius.

 

Straipsnis parengtas išimtinai pagal Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL  leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos (2015)“

Kur kreiptis pagalbos

Svarbiausia – nebijoti ir išdrįsti kreiptis pagalbos.

Šaltiniai

Nuorodos

Parsisiųsk


Warning: Undefined variable $args in /home/isgirsti/domains/isgirsti.lt/public_html/wp-content/themes/isgirsti/single.php on line 299