Kai jūsų vaikas atskleidžia savo trans tapatybę ar pradeda lyties keitimo procesą, neabejotinai tai vienaip ar kitaip paveiks visus šeimos narius. Galbūt jūsų translytis vaikas bandys atsiriboti, taps itin jautrus(-i) menkiausioms pastaboms. Šeimos nariai gali neturėti itin daug su trans tapatybe susijusių žinių, o translytis šeimos narys ne visada sugebės atsakyti į iškilusius klausimus, visa tai gali prisidėti prie įtampos ir emocinių išgyvenimų.

Nors ir vedini geriausių ketinimų, translyčio žmogaus tėvai ir kiti šeimos nariai gali pasijusti bejėgiai ir pasimetę. Vien tik matyti jums artimą žmogų susiduriant su sunkumais, aplinkinių smerkimu gali būti tikras emocinis išbandymas.

Dažnai tranzicijos procese translytis žmogus pasirenka naują vardą bei naujus lytinę tapatybę atitinkančius asmenvardžius ir įvardžius. Svarbu, kad šeimos nariai, artimieji bei draugai gerbtų šį pasirinkimą ir vartotų naują vardą, asmenvardžius ir įvardžius. Iš pradžių toks pokytis gali pasirodyti nelengvas, tačiau laikui bėgant, naujas vardas taps įprasta bendravimo dalimi.

Gali būti, jog šeimos nariai greičiau pradės vartoti naująjį vardą, bet sunkiau pereis prie naujų įvardžių naudojimo „jis“, „ji“. Kadangi visiškai išvengti įvardžių vartojimo nepavyks, geriausia  bandyti tiesiog „persijungti“, ypač jei to jūsų prašo jums artimas žmogus. Visa paslaptis – priimti žmogų tokios lyties, kokios jis ar ji save suvokia. Paprasčiausiai pasistenkite matyti juos jų naujame moters ar vyro vaidmenyje, tad ir asmenvardžių bei įvardžių vartojimas taps paprastesnis.

Pasikeitusi išvaizda visai nereiškia, kad translytis žmogus turi atrodyti taip, kaip visuomenė paprastai suvokia vyrą ar moterį. Dažnai „moteriškumą“ ir „vyriškumą“ įsivaizduojame kaip nekintantį, fiksuotą ar universalų dalyką. Tačiau pažiūrėjus atidžiau, netruksime pamatyti, kad lyties tapatybės ir išraiškos yra kuo įvairiausios bei nuolat kintančios. Todėl translyčiam žmogui tranzicijos procese labai svarbu turėti laisvę ir aplinkinių paramą eksperimentuojant bei atrandant savo lyties tapatybės išraišką. Pozityvūs pastebėjimai, komplimentai ne tik parodys, kad jums rūpi, bet taip pat labai padės jūsų vaikui įgyti daugiau pasitikėjimo savimi.

Nors atvirai kalbėti apie savo jausmus nėra lengva, tačiau svarbu, kad visi šeimos nariai turėtų galimybę pasisakyti ir būti išgirsti. Vaikams ir paaugliams toks atviras bendravimas apie savo jausmus, ypač su tėvais, gali pasirodyti dar sudėtingesnis. Taip pat trans žmonės baimindamiesi, kokią įtaką jų tapatybė gali turėti jų šeimos nariams, ir taip bandydami juos apsaugoti, gali bandyti prislopinti jausmus ar savo lytinės tapatybės išraiškas.

Atskleisdamas savo tikrąją lytinę tapatybę, jūsų vaikas tikisi besąlygiško šeimos narių priėmimo ir paramos. Toks priėmimas reiškia be galo daug, ypač jei ši savęs dalis buvo taip ilgai slepiama. Atsiskleidimas visų pirma yra ir sunkios naštos,„paslapties“ nusimetimas. Daugelis tėvų pastebi, kad vaiko atsiskleidimas ir galimybė gyventi autentišką gyvenimą juos tik suartina, dažnai translyčiai vaikai lyg atgyja, pradeda aktyviau dalyvauti įvairiose veiklose ir bendrauti su šeimos nariais, sumažėja depresijos atvejų.

Iš tiesų atsiskleisti tenka ne tik patiems trans žmonėms, bet ir jų tėvams bei kitiems šeimos nariams. Atsiskleidimas kaip trans žmogaus tėvų yra procesas, todėl neskubėkite, duokite sau laiko priimti ir įsisamoninti šią žinią. Laikui bėgant tam tikras paaiškinimas giminaičiams, kaimynams, mokymo įstaigoje ar darbovietėje taps neišvengiamu, todėl kaip elgtis geriausia nuspręsti visiems kartu. Būtina suprasti, kodėl jums patiems svarbu apie tai prabilti. Gali būti, kad ieškote aplinkinių paramos, patarimo, gal jūsų šeimos narys pradėjo lyties keitimo procesą, kuris neliks nepastebėtas ir nutuokiate, kad iš aplinkinių sulauksite klausimų.

Pokalbiai apie vaikus, šeimos reikalus su draugais, kolegomis, kaimynais – natūralus kasdienis reiškinys. Nuspręsti, kada ir kaip pasidalinti tuo, kad jūsų šeimos narys atsiskleidė kaip translytis žmogus arba dabar yra „priešingos“ lyties, gali pasirodyti sudėtinga. Pastaruoju metu apie trans tapatybę girdime vis daugiau, tačiau dažnai trans žmonių gyvenimai žiniasklaidoje skandalizuojami, o faktai dažnai iškraipomi, todėl klausytis aplinkinių nuomonės šiuo klausimu gali būti  nelengva.

Kai kuriais atvejais gali būti taip, kad tėvai atsiskleidimą giminei, šeimos draugų ratui ar kaimynams  paliks pačiam trans sūnui ar dukrai. Nors dažnai jis ar ji tam neprieštaraus, gali būti ir taip, kad jūsų translytis vaikas aplinkiniams atsiskleisti neišdrįs ir paprašys tėvų ar brolio, sesers pagalbos.

Bėgant laikui, atrasite tinkamą būdą, kaip papasakoti savo mylimo žmogaus trans tapatybės atsiskleidimo istoriją. Iš pat pradžių gali būti sunku nuspręsti, nuo ko ir kaip pradėti, ar net kokius žodžius pasirinkti. Plačiajai visuomenei, kai kalbama apie trans žmones, vartojami žodžiai ir terminai ne visada yra suprantami. Geriausias būdas kalbėti apie su trans tapatybėmis susijusius dalykus – vartoti tuos žodžius ir terminus, kuriuos suprantate ir jaučiatės patogiai sakydami. Pasikonsultuokite  su translyčiu šeimos nariu, paieškokite informacijos internete ar šiame puslapyje. Atminkite, kad pasitikėjimas savimi yra pagrindas – jei jūs patys kalbėdami šia tema jaučiatės nejaukiai ar sutrikę, tikėtina, kad tai persiduos ir pašnekovui bei darys įtaką jų reakcijai.

Šeimoje augant daugiau nei vienam vaikui, vertėtų atkreipti dėmesį ir į galimus sunkumus ar klausimus, kurių gali iškilti jūsų translyčio vaiko broliams ar seserims.

Jei jūsų vaikai lanko tą pačią mokyklą, gali nutikti taip, kad dėl translyčio sesers ar brolio tapatybės kiti vaikai patirs priekabiavimą ar patyčias iš bendraamžių ar mokyklos darbuotojų, Tai savo ruožtu gali sukelti ar prisidėti prie jau egzistuojančios įtampos tarp vaikų, ypač jei vienas iš jų dėl priekabių kaltina kitą. Svarbu pabrėžti, kad aplinkinių reakcijos ar neigiamas elgesys jokiu būdu nėra translyčio brolio ar sesers kaltė, o transfobiškos aplinkos ir nuostatų pasekmė. Todėl vaikai, kaip ir kiti šeimos nariai, turėtų būti įtraukiami į atvirumu grįstą bendravimą bei gauti informaciją apie trans tapatybes, žinoma, atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų skirtingą socialinį kontekstą.