Astos Volungės kūrinių paroda „Dykinėjimai“ drąsiai ir su plačia šypsena įsikuria „išgirsti“ erdvėje. Mintys apie queer namus pasitinka dar priešdury su pavadinimu, nurodančiu į kitokį santykį su buitimi. Žodžio dviprasmiškumas – dyke ir būti dykai – įsilieja į queer buities temą. Prabanga dykinėti, mėgautis netobula buitimi, laukianti po ilgų dienų darbuose, susitikimuose ir protestuose. Dar tvirtai įsišaknijusios lytiškumo normos apie buitį čia negalioja, o namų ruoša tampa žaidimu pagal savo taisykles. Dykinėjimas – prasmingas ir begėdis savų valandų leidimas – parodoje atsiveria iš heteronormatyvių ribų išsinėręs gyvenimas.

Tai asinchroniškas queer prisiminimų archyvas iš bendros būties ir džiaugsmo fragmentų. Iš dykinėjimo kartu sukasi naktys ir rytai, kurių vis nesugebam atpasakoti, mūsų istorijos ir perspektyvos pinasi, o kvatojimas netilsta. Šokių nutrinti kulnai ir nuo prakaito šlapi drabužiai parsigauna namo kažkurį birželio rytą, mūsų laukia taurėmis nukrauta virtuvė. Kūno nuovargį užglaisto lengvumas, kurį jaučiame būdami kartu, būdamos kartu, būdamos drauge, būdami dalimi. Įsileidžiame viena kitą į savą buitį, savus vargus ir džiaugsmus.

Parodoje Asta Volungė skiria dėmesį ne tik savo bendruomenei, bet ir palikimui. Tekstilės kūriniai įsikūria kaip naujų jungčių giminės istorijoje paieškos bei refleksijos apie su amžiumi kintančia tapatybę. Šiuose kūriniuose dykinėjimas atsiveria per ilgametį kismą ir irimą atsiranda noras pagerbti laiko paliktas žymes lėtais siuvinėjimo, adymo, lopymo procesais.

Ilgametės istorijos, kurias pasakojame viena kitai prie baro, palapinėje ar po patalais, užsilieka Astos tapyboje. Šiuose istorijų fragmentuose nėra paslapčių, viskas atvirai atvira. Be lūkesčių romantizuoti ar išgražinti, šie gyvenimo momentai tampa universaliais bendruomenės atvaizdais. Ilgametis ryšys nusėda plonais sluoksniais ant drobės – menininkė įamžina vėlyvus vakarėlius, lengvo chaoso, laisvės be sąlygų momentus, kuriuose draugės, kolegės ir mylimosios buityje randa vietą būti be primestų suvaržymų.

Asta Volungė – queer moteris, menininkė, kultūros darbuotoja, aktyvistė. Savo praktikoje ji derina kuratorės, edukatorės ir kultūros prodiuserės vaidmenis, ieškodama, kaip meninės strategijos gali būti taikomos mažinant socialinę atskirtį, įgalinant pažeidiamas bendruomenes ar skatinant kritinį dialogą apie normatyvumą ir gerovę. Tokiomis vertybėmis grįsta meninė praktika išaugo palaipsniui iš bandymų suderinti įvairias įkūnytas tapatybes ir vaidmenis. Asta studijavo tapybą (bakalauras), alternatyviąją pedagogiką (bakalauras) ir lyčių studijas (magistras), yra feministinių ir queer kolektyvų bendrakūrėja ir aktyvi bendruomenės narė.

Kuruoja Viltė Barbora Vilūnaitė ir Augustas Čičelis.

Parodos atidarymas: kovo 14 d. 16.00–19.00 val. (ateikite sau patogiu laiku). Paroda veikia iki balandžio 16 d. „išgirsti“ skaityklos darbo laiku – ketvirtadieniais 16.00–19.00 val. – arba individualiai susitarus. Adresas: „išgirsti“, Darbininkų g. 8-1 (atvira laiptinė, trys laipteliai aukštyn), Vilnius.

Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Aleksandros Ivanovos fotodokumentacija.

Asta Volungė’s exhibition “Dyking around” boldly and with a wide smile moves into the space of “išgirsti”. Thoughts about a queer home are met even before entering, with a title that points to a different relationship with domestic life. The dual meaning of the word – dyke and to be idle – blends into the theme of queer everyday life. The luxury of idleness, of enjoying imperfect domestic life, awaits after long days of work, meetings, and protests. The deeply rooted gender norms do not apply here, and housework becomes a game with its own rules. Idleness – a meaningful and shameless way of spending one’s time – reveals a life that has stepped outside the boundaries of heteronormativity.

It is an asynchronous archive of queer memories – fragments of shared existence and joy. Nights and mornings twirl together in idleness as we fail to finish recounting them, our stories and perspectives intertwine, while our laughter does not wind down. Our dance-worn heels and sweat-soaked clothes return home on a random June morning, to a kitchen overflowing with last night’s glasses. The lightness of being together soothes the exhaustion of our bodies – in each other’s company, part of a community. We let each other into our daily lives, our struggles, and our joys.

In the exhibition, the artist looks at her community, but also at her own legacy. Her textile works take root as a search for new connections in the family history and a reflection on identity that changes with the passage of time. In these works, idleness appears in novel ways through years of change and decay, kindling a desire to honor the marks of time with the slow process of embroidery, knitting, and mending.

Long-standing stories we tell each other in bars, tents, or under the covers linger in Asta’s paintings. There are no secrets in these story fragments, everything is out in the open. With no attempt to romanticize or embellish, these moments of life turn into universal images of the community. Long-standing connections settle in thin layers on the canvas – the artist immortalises late parties, moments of light chaos, and unconditional freedom where friends, colleagues, and lovers find a place for unoppressed being.

Asta Volungė is a queer woman, artist, cultural worker and activist. In her interdisciplinary practice, she merges the roles of curator, educator, and cultural producer in search of strategies on minimising social disparity, empowering vulnerable communities, encouraging critical dialogue about normativity and wellbeing. Based on these values, her artistic practice grew as an attempt to reconcile embodied roles and identities. Asta studied painting (BA) and alternative pedagogy (BA) as well as gender studies (MA), is cofounder of feminist and queer collectives and an active part of the community.

The exhibition is curated by Viltė Barbora Vilūnaitė and Augustas Čičelis.

The exhibition on March 14, 2026, at 4.00–7.00 PM. The exhibition is open on Thursdays at 4.00–7.00 PM, or by appointment, until April 16. The address: “išgirsti”, Darbininkų g. 8-1 (open entrance, three steps up), Vilnius.

The exhibition is partially funded by the Lithuanian Council for Culture.