Trūksta informacijos?

Parašyk mums, ko trūksta šiame puslapyje.



LGB vaiko poreikiai

Jeigu nujaučiate, kad jūsų vaikas yra LGBT*

Kol jūsų vaikas neatsiskleidžia, negalite būti tikri dėl jo seksualinės orientacijos.

Galbūt nujaučiate ar jums jau ne kartą kilo įtarimų, kad jūsų vaikas gali būti homoseksualus ar biseksualus, tačiau pats jis jums apie tai nieko nėra sakęs? Galbūt pastebėjote, kad jūsų vaikas lankosi LGBT* internetiniuose puslapiuose? Galbūt kažkas jums pasakė komentarą šia tema?

Gali būti, kad jūsų sūnus ar dukra dar patys nėra iki galo suvokę savo seksualumo ir seksualinės orientacijos arba jiems yra sunku sau tai pripažinti ir priimti. Kai kurie gali bijoti pasisakyti, nes bijo jūsų arba bijo būti atstumti. Kai kurie tikisi, kad seksualinis potraukis tos pačios lyties asmeniui praeis ir dėl šios priežasties nėra reikalo kolkas apie tai kalbėti. Kai kurie vaikai net gali įsižeisti, jeigu jūs užklausite, ar jie yra LGBT*.

Jeigu norite išsiaiškinti, kokia yra jūsų vaiko seksualinė orientacija, sukurkite tokią bendravimo aplinką, kuri būtų palanki atsiskleidimui. Galite pradėti diskutuoti „per aplink”, pavyzdžiui, tiesiog kalbėti apie santykius ir seksą. Tada galite paminėti, kad tiesiog norite, kad jūsų vaikas būtų saugus ir laimingas, kad jūs visą laiką jį remsite, nepaisant to, kokius sprendimus gyvenime jis bepriimtų. Pavyzdžiui, kai matote per televiziją ar girdite per radiją kalbant apie LGBT* tematiką, pasidalinkite pozityviais komentarais, o jeigu buvo kalbama neigiamai – atvirkščiai, paprieštaraukite ir pateikite priešingų argumentų. Jūsų vaikui  jausis galintis drąsiau kalbėti apie savo jausmus ir patyrimus, kuomet matys, jog jūs laisvai kalbate seksualumo klausimais bei turite žinių šia tema.

Daugelis LGBT* žmonių teigia, jog jiems būtų daug lengviau pasisakyti, jeigu bent vienas iš tėvų būtų pasakę ką nors panašaus kaip: „Aš vis pagalvoju, ar tu lesbietė. Jeigu esi, aš noriu, kad žinotum, kad mano meilė tau dėl to visiškai nesikeis. Aš tau visa laiką padėsiu, kaip galėsiu. Ar tu lesbietė ar ne, aš tave myliu ir jeigu nori, galime apie tai pasikalbėti.“ Tose šeimose, kuriose nėra atviro bendravimo kultūros arba kalbant sunkiau surasti tinkamus žodžius, yra geriau rašyti negu kalbėti, pavyzdžiui, išsiųsti laišką paštu arba elektroniniu paštu.

Kol jūsų vaikas neatsiskleidžia, negalite būti tikri dėl jo seksualinės orientacijos. Galbūt  neteisingai perskaitėte užuominas arba tiesiog jūsų vaikas dar nėra pasirengęs jums atsiskleisti. Nespauskite ir leiskite jam apie tai prabilti tuomet, kai bus emociškai pasirengęs. Pernelyg skubindami, kaip tik jį galite priversti dar giliau užsidaryti savyje. Vaikui svarbu parodyti, jog jį mylite, jog jūsų ryšys yra stiprus, o kada vaikas bus pasirengęs kalbėtis su jumis – jis tą ir padarys.

Baimė pasisakyti apie savo seksualinę orientaciją

Atsiskleidimas tėvams yra baimę keliantis procesas, nes vaikas bijo būti nepriimtas ir atstumtas.

Jūsų duktė ar sūnus tikriausiai praleido daug laiko, bandydami suvokti savo seksualinę orientaciją. Gali būti, kad dėl savo seksualinės orientacijos jie jau yra patyrę diskriminaciją, išgyvenę, ką reiškia homofobinės patyčios ar stereotipų taikymas. Gali būti, jog patyčios buvo nukreiptos ne į juos tiesiogiai, bet buvo šaipomasi iš jų draugų. Todėl daugeliui LGBT* žmonių atsiskleidimas tėvams yra baimę keliantis procesas, nes jie paprasčiausiai bijo būti nepriimti ir atstumti. Abejoja pasisakyti net tie vaikai, kurių santykiai su tėvais yra labai artimi ir kupini meilės, nes jie taip pat negali būti užtikrinti, kokia bus reakcija šiuo klausimu. Tai, kad jūsų dukra ar sūnus visgi nusprendė jums atskleisti apie savo seksualinę orientaciją, parodo, jog jie nori kurti atvirus ir nuoširdžius santykius šeimoje.

Galbūt jūs pasijautėte šokiruotas, išgirdęs naujieną, tačiau pabandykite prisiminti, koks pažeidžiamas šiuo metu jaučiasi jūsų vaikas. Atminkit, kad tai yra tas pats jūsų vaikas, kurį jūs užauginote ir mylėjote ir tebemylite. Buvimas lesbiete, gėjumi ar biseksualiu yra dalis to, kas jie yra, o ne kokie jie yra. Niekas, homoseksualus ar heteroseksualus žmogus, negali būti galutinai apibūdinamas išimtinai tik pagal seksualinę orientaciją.

Vaikas pasidalino labai svarbia informacija, kas jis toks yra. Vertinkite jo atvirumą ir būkite kartu su juo!

Parama savo vaikui

Jeigu sunku priimti savo vaiko neheteroseksualumą, pabandykite suprasti, kad jis/ji turi teisę gyventi savo gyvenimą.

Dabar jūs jau žinote, kad jūsų vaikas yra gėjus ar lesbietė. Gali būti, kad tiek jums, tiek jūsų vaikui prireiks laiko, kol apsiprasite su šia naujiena, tačiau nereikia tam skirti per daug laiko arba iš viso ignoruoti šios temos. Pabandykite jo neatstumti, net jeigu ir jaučiatės liūdni ar pasimetę. Jūsų dukros ar sūnaus seksualumas jiems patiems yra toks pat natūralus dalykas kaip kad jūsų seksualumas yra jums pačiam. Jeigu sunku tai priimti, pabandykite suprasti, kad jūsų vaikas turi teisę gyventi savo gyvenimą.

Pabandykite pakalbėti su savo vaiku, kai jausitės tam emociškai pasirengę. Išsiaiškinkite, o ką jis dabar išgyvena, kai nieko nebeturi slėpti nuo jūsų. Galbūt jūsų vaikas jaučia palengvėjimą arba baimę, netikrumą dėl jūsų reakcijos, kaip ši žinia paveiks jūsų santykius ateityje?  Kaip pats vaikas jaučiasi dėl savo seksualumo, ar turi LGBT* draugų, ar jis norėtų, kad su jais susipažintumėte? Atvirai klauskite visko, kas jus domina ir pabandykite atrasti pusiausvyrą tarp kalbėjimosi ir klausymosi. Kalbant su vaiku nenustebkite, jeigu jūsų vaikas neturės atsakymų į visus jums rūpimus klausimus, nes gali būti, jog ir jis pats yra atsakymų paieškų kelyje. Pradėdamas kalbėti šia tema, jūs tiesiog sudarote galimybę atvirai komunikacijai tarp jūsų ir vaiko. Tokiu būdu parodote, kad jeigu vaikui reikės, jūs visada būsite šalia, padėsite kuo galėsite, išklausysite, nebijokite parodyti meilės, kurią jam jaučiate.

Galbūt jūs turite informacijos apie pagalbos linijas, LGBT* paramos grupes ar organizacijas, tuomet pasidalinkite jomis su savo vaiku. Tačiau neverskite jų ten eiti, jeigu jie nenori arba nesijaučia tam pasiruošę. Tiesiog suteikdami informaciją, jūs parodote, jog rūpinatės jų gerove, o jau jie priims galutinius sprendimus, kur dalyvauti ar nedalyvauti.

Fazės klausimas

Jeigu vaikas pasisako jums, kad mano arba kad tiesiog yra homoseksualus – patikėkite juo.

Kai vaikas atsiskleidžia, nesumenkintumėte to tik iki fazės klausimo, kuri praeis ir pasibaigs. Jeigu jūsų vaikas iš tiesų yra LGBT*, jam tai tikrai nepatiks. Kai kurie žmonės labai greitai suvokia ir įsivardija, jog jie yra homoseksualūs, kai kuriems šis procesas užtrunka daug ilgiau. Pavyzdžiui, daugelis LGBT* žmonių teigia, kad jau nuo jaunų dienų jie jautėsi kitokie nei jų bendraamžiai.

Gali būti, kad kai kurie žmonės eksperimentuoja, bandydami suvokti savo seksualinį tapatumą. Reikia leisti jiems patiems susivokti. Jeigu tai praeina, vadinasi, tai buvo tiesiog savo seksualumo paieškos. Tačiau jeigu pasiekiamas tas momentas, kada apie tai pasakojama tėvams, tai reiškia, kad tai nėra fazė. Dažniausiai tai reiškia, kad jūsų vaikas skyrė daug laiko tam apmąstymams ir savo seksualinės orientacijos suvokimui. Todėl jeigu vaikas pasisako jums, kad mano arba kad tiesiog yra homoseksualus – patikėkite juo.

Šeimos palaikymo įtaka fizinei ir psichinei sveikatai

Teigiamas tėvų palaikymas sumažina fizinių ir psichinių ligų atsiradimo tikimybės riziką.

Dr. Caitlyn Ryan atliko tyrimą, kurio metu buvo stebimos šeimos, kurios išgyveno savo vaiko seksualinės orientacijos atsiskleidimo laikotarpį. Tyrimo išvados parodė, jog tėvų vaidmuo turi didžiulę įtaką vaiko sveikatai – teigiamas palaikymas sumažina fizinių ir psichinių ligų atsiradimo tikimybės riziką. Teigiamam palaikymui priskiriami: pokalbis su vaiku apie jo LGBT* seksualinį tapatumą, besąlyginės meilės išreiškimas, seksualinės orientacijos palaikymas, net jeigu jūs dėl to ir jaučiatės nepatogiai.

Atitinkamai tėvų nepalaikymas gali turėti ilgalaikių pasekmių: gali padidėti vaikų depresijos atsiradimo tikimybė, paskatintas narkotikų vartojimas arba sukelti rimti fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai. Daugelis suvokia, jog yra negerai mušti savo vaiką, naudoti psichologinį smurtą prieš jį arba išmesti iš namų. Tačiau kai kurie tėvai taiko tokius elgesio būdus, kurie, jų nuomone, yra teigiami ir teisingi, nors, iš tiesų, gali žaloti vaiko fizinę ir psichinę gerovę. Pavyzdžiui, draudimas bendrauti su LGBT* draugais ar lankytis LGBT* renginiuose; nuolatinis kartojimas, jog Dievas juos nubaus dėl jų seksualinės orientacijos; vaiko vertimas savo seksualinę orientaciją laikyti paslaptyje, draudimas apie tai kalbėti; vaiko vertimas būti labiau ar mažiau vyrišku ar moteriška.

Vaiko partneriai

Jeigu jūsų vaikas nori jus supažindinti su savo mergina ar vaikinu, vadinasi, jie jus labai vertina, pasitiki jumis ir laukia jūsų pripažinimo.

Jeigu jūsų vaikas nori jus supažindinti su savo mergina ar vaikinu, vadinasi, jie jus labai vertina, pasitiki jumis ir laukia jūsų pripažinimo. Jūsų šiluma bei nuoširdumas gali tik sustiprinti šeimos santykius.

Iš pradžių jums gali būti sunku ir jausite baimę ar atmetimo reakciją, kai vaikas jums pradės pasakoti apie savo partnerį(-ę), nes jūs puoselėjote visai kitokius lūkesčius, susijusius su jo ateitimi. Jeigu parodysite savo nepritarimą ar nepasitenkinimą, tai gali įskaudinti jūsų vaiką ir sukurti atstumą tarp jūsų. Taigi stenkitės daryti viską po truputį, ramiai. Padrąsinkite savo vaiką kalbėti apie savo partnerį, tiesiog sužinant tokius paprastus dalykus, iš kur jis yra kilęs, ką jis veikia gyvenime ir t. t. Tokiu būdu jūs parodysite vaikui, kad jums rūpi, kad esate susidomėjęs jo gyvenimu ir jo laime. Pats faktas, kad sugebate kalbėti apie vaiko partnerį(-ę), parodys jūsų pastangas priimti šią žinią.

Kitas žingsnis galėtų būti susitikimas su jūsų vaiku ir jo partneriu(-e), pavyzdžiui, tiesiog išgerti kavos arba kartu papietauti. Pabandykite pažinti savo vaiko partnerį(-ę) tiesiog kaip žmogų, o ne tik kaip jūsų vaiko tos pačios lyties partnerį(-ę). Svarbiausia, stenkitės su vaiko partneriu(-e) elgtis lygiai taip pat, lyg jie būtų heteroseksualūs ir kaip elgtumėtės tuo atveju.

Labai natūralu, kad tėvams gali nepatikti jų sūnaus ar dukters mergina ar vaikinas, bet tai nieko neturi (arba neturėtų turėti) bendro su seksualumo klausimu. Jeigu jums nepatinka partneris(-ė), reikėtų truputį atsitraukti ir pagalvoti. Jeigu jūs išreikšite savo nepasitenkinimą arba norą nutraukti tuos ryšius, tai kaip tik gali paskatinti jūsų vaiką elgtis priešingai. Tokiu atveju jų santykiai tik sustiprės, o su jumis atsiras daugiau priešpriešų. Jeigu visgi jūs nuspręsite įsikišti, tuomet reikia labai aiškiai parodyti ir išsakyti, kad tai yra asmenybės nepatikimo klausimas ir kad tai niekaip nėra susiję nei su partnerio(-ės) lytimi, nei su seksualine orientacija.

Patyčios mokykloje

Svarbu, kad vaikai žinotų, kad gali pas jus ateiti pasikalbėti šiuo klausimu ir sulaukti palaikymo.

Mokyklose turėtų egzistuoti etiketas prieš homofobines patyčias arba patyčias apskritai. Tačiau šiai dienai mokantis Lietuvos mokyklose yra labai didelė tikimybė, jog jūsų vaikas patirs patyčias dėl jo/jos seksualinės orientacijos, nepaisant to, kad yra vykdoma daug socialinių kampanijų, norint jas sustabdyti. Todėl yra ypač svarbu, kad jie jaustų, kad gali pas jus ateiti pasikalbėti šiuo klausimu ir sulaukti jūsų palaikymo. Taip pat ir jums patiems geriau žinoti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta mokykloje. Galbūt kaip tik šioje srityje prireiks jūsų paramos ir įsikišimo!

Gilesnis vaiko pažinimas

Jūs pažinsite savo vaiką giliau bei užmegsite stipresnius, artimesnius ryšius nei kad turėjote anksčiau.

Gali būti, kad po šio proceso jūs pažinsite savo vaiką giliau bei užmegsite stipresnius, artimesnius ryšius nei kad turėjote anksčiau. Atminkite, jog jūs negalėjote garantuoti, kokia bus jūsų pirmoji reakcija, išgirdus naujieną, tačiau jūs galite nuspręsti, kaip į tai reaguosite ateityje.

Mums atrodo, kad pažįstame ir suprantame savo vaikus nuo to momento, kai tik jie gimsta. Mums atrodo, kad suvokiame, kas vyksta jų galvose. Taigi kai išgirstame naujieną, kad „aš esu homoseksualus(-i)“, o mes apie tai net nenutuokėme, arba jautėme, bet tai neigėme – mums kyla jausmas, kad iš viso nebepažįstame savo vaiko, kuo jis tapo. Jūs kažką praradote – savo svajonę, kurią kūrėte apie savo vaiką ir iliuziją, kad viską žinote, kas vyksta jūsų vaiko galvoje ir slapčiausiose širdies kertelėse.

Jūsų vaikas yra toks pats vaikas, kokį žinojote ir anksčiau. Jis/ji tokia pati, kaip buvo ir vakar. Pasikeitė tik jūsų suvokimas apie vaiką, jo vidinį pasaulį ir įvaizdis, kokį turėjote susikūrę apie jį/ją. Praradimo jausmą išgyventi gali būti nelengva, tačiau naujas suvokimas apie tai, kas ir koks iš tikrųjų yra jūsų vaikas, kokios jo svajonės, yra daug aiškesnis ir tikras.

 

Įsivaizduokit pasaulį, kuriame homoseksualumas yra norma, o heteroseksualumas – mažuma

Šaltiniai

Trūksta informacijos?

Susiję straipsniai