Pagrindimas

Biseksualūs asmenys susiduria su neigiamomis atskirų individų bei visuomenės nuostatomis biseksualumo atžvilgiu tiek tarp heteroseksualių, tiek tarp homoseksualių žmonių. Problemų kelia ne tik heteroseksistinis šališkumas; biseksualumas apskritai dažnai gali būti traktuojamas ne kaip atskira seksualinė orientacija, bet kaip pereinamoji būsena tarp heteroseksualios ir homoseksualios orientacijų. Biseksualūs asmenys gali būti laikomi ištvirkusiais, sutrikusios raidos ar psichologiškai sutrikusiais. Nemažai iššūkių biseksualiems asmenims gali kelti ir seksualinės orientacijos matomumas, kadangi daugelis gali juos laikyti lesbietėmis ar gėjais, kai jie/jos užmezgę santykius su tos pačios lyties asmeniu, ar heteroseksualiais, kai jos/jie palaiko santykius su kitos lyties asmeniu.

Biseksualūs asmenys nėra homogeniška grupė. Įvairovę tarp biseksualių asmenų lemia lyties, kultūros, tapatumo raidos, santykių ar biseksualumo įprasminimo skirtumai. Žmonės gali laikyti save biseksualiais, nes jaučia trauką tiek vyrams, tiek moterims, nes lytis jiems nėra pagrindinis kriterijus renkantis partnerį, taip pat dėl to, kad jiems nėra priimtinas tradicinis požiūris į seksualinę orientaciją. Biseksualūs asmenys gali dažniau nei lesbietės ar gėjai įsitraukti į nemonogamiškus santykius bei praktikuoti poliamoriją, nors taip pat yra daug biseksualių asmenų, kurie išsaugo monogaminius santykius. Asmenys, kuriuos traukia tiek vyrai, tiek moterys taip pat pasižymi skirtingomis tapatumo raidos trajektorijomis. Kai kurie pradžioje priima lesbietės ar gėjaus tapatumą, kiti šį tapatybės aspektą atranda vėliau, o treti nuo pat pradžių laiko save biseksualiais.

Nors nedaug mokslininkų tyrinėjo biseksualių asmenų psichinę sveikatą, kai kurie tyrimai rodo, kad biseksualūs asmenys pasižymi aukštesniais nei lesbietės, gėjai ar heteroseksualūs asmenys depresijos, nerimo, polinkio į savižudybę, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis rodikliais. Panašiai kaip ir lesbiečių bei gėjų mažumos streso modeliuose, ši rizika yra siejama su diskriminacijos ir socialinės izoliacijos patyrimu.

Taikymas

Psichoterapijoje su biseksualiais klientais svarbi pagarba įvairovei ir patirties kompleksiškumui. Dėl to savo darbe psichologai yra skatinami plėtoti visapusį požiūrį į seksualinę orientaciją. Psichologai turėtų tyrinėti savo nuostatas santykių atžvilgiu bei stengtis suvokti savo įsitikinimus netradicinių santykių, kurie gali pasitaikyti tarp biseksualių žmonių, klausimu. Be to, psichologai stengiasi susipažinti su biseksualios tapatybės raida bei su biseksualumu susijusiais kultūriniais bei socialinės lyties skirtumais.

Psichologai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad palaikomoji terapija su biseksualiais klientais gali skirtis nuo psichoterapijos su gėjais ir lesbietėmis. Pavyzdžiui, biseksualūs vyrai ir moterys savo seksualinę orientaciją kartais atskleidžia po santykių (įskaitant santuoką) su skirtingos ar tos pačios lyties asmeniu bei siekia pripažinti ar realizuoti savo potraukį kitai lyčiai. Taigi terapijoje gali būti svarbu padėti jiems tartis su esamu sutuoktiniu(-e) dėl kitokių santykių, įskaitant skyrybas.