Pagrindimas

Nepaisant to, kad aukštajame moksle ir praktikoje vis labiau pabrėžiama įvairovės mokymo svarba, tyrimai rodo, jog aukštąsias mokyklas baigę studentai ir nedidelę patirtį turintys psichologai kalba apie nepakankamą švietimą ir mokymus homoseksualumo ir biseksualumo srityje bei jaučiasi nepasirengę dirbti su šiomis grupėmis. Pastebėta, kad psichinės sveikatos specialistai, kaip ir visi kiti, gyvena heteroseksistinėje visuomenėje bei yra linkę į tą patį šališkumą ir išankstines nuostatas, kurios yra persmelkusios visą kultūrą. Studentai gali apibūdinti savo nuostatas kaip labiau teigiamas, nei jos iš tikrųjų yra. Mokymų metu dažnai išryškėja neigiamos nuostatos neheteroseksualių orientacijų atžvilgiu. Buvimas lesbiete, gėjumi ar biseksualiu asmeniu nebūtinai garantuoja pakankamą kompetenciją dirbant su homoseksualiais ir biseksualiais klientais. Išskiriamos tam tikros unikalios problemos, su kuriomis gali susidurti neheteroseksualūs praktikai (t. y. ribų problemos, perdėtas susitapatinimas su klientu, advokatavimas).

Pastebėta, kad mokymų apie homoseksualumą ir biseksualumą programos ar moduliai daro teigiamą poveikį studentų žinioms ir įgūdžiams. Fakultetai, supervizoriai ir konsultantai yra skatinami įtraukti esamą informaciją apie lesbietes, gėjus ir biseksualius asmenis į visą mokymo programą, ruošiančią profesinei praktikai. Tam tikri šaltiniai gali pagelbėti fakultetams įtraukiant LGB klausimus į mokymo programas, mokymus ir supervizijas. Egzistuoja palaikančios supervizijos modeliai, kurie gali būti taikomi bet kokios teorinės orientacijos rėmuose ir padėti studentams tapti kultūriškai kompetentingais praktikais, galinčiais dirbti su LGB klientais. Kalbant apie aukštąjį mokslą, rekomenduojama parengti ir atskirus kursus, ir integruoti reikalingą informaciją į visą mokymo programą.

Psichologai yra skatinami šviesti savo studentus apie heteroseksualios privilegijos prigimtį ir pasekmes, kvestionuoti heteroseksistines nuostatas. Būtinos ne tik žinios homoseksualumo ir biseksualumo klausimais. Daugelis autorių pabrėžia ir asmeninių nuostatų tyrinėjimo svarbą. Asmeninių nuostatų ir šališkumo tyrinėjimas psichologų mokyme ir rengime gali padėti studentams sąžiningiau ir kruopščiau įvertinti save bei pasiruošti suteikti jautresnę pagalbą lesbietėms, gėjams, biseksualiems ir abejojantiems klientams. Prieš pradedant mokymus apie homoseksualius ir biseksualius klientus, mokytojai/dėstytojai (nepaisant jų seksualinės orientacijos) turėtų išsiaiškinti savo pačių nuostatas.

Taikymas

Pastarųjų metų literatūroje nagrinėjama institucijų klimato ir paramos svarba. Patariama skatinti įvairovę institucijose – įtraukti seksualinę orientaciją į universiteto nuostatus dėl lygių įsidarbinimo galimybių, atsižvelgti į įvairovę, priimant sprendimus dėl paaukštinimo, valdymo ir kitų personalo reikalų, suteikti paramą homoseksualiems ir biseksualiems institucijos nariams (t. y. išteklių centrai, tyrimų parama, mentorystės programos). Psichologai, turintys kompetencijų lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų psichologijos srityje, gali būti įdarbinti visu ar nevisu etatu ir vesti mokymus, teikti konsultacijas fakulteto darbuotojams, vadovauti tyrimams, parengti kursą ar teikti klinikines supervizijas studentams. Fakulteto ir klinikiniai supervizoriai raginami tęsti mokymus lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų psichologijos srityje ir šitaip geriau suprasti unikalius homoseksualių ir biseksualių klientų poreikius.

Pagrindimas

Nors pastaraisiais metais įvairių demografinių grupių tyrimai sulaukia vis daugiau dėmesio, daugelis praktikuojančių psichologų gali neturėti bazinių žinių, reikalingų darbui su homoseksualiais ir biseksualiais klientais. APA psichologų etikos principai ir elgesio kodeksas reikalauja psichologų „nuolatos stengtis palaikyti ir kelti savo kompetenciją“. Deja, švietimas, mokymai, praktinė patirtis, konsultacijos ir (ar) supervizijos homoseksualumo ir biseksualumo srityje psichologams dažnai būdavo netinkamos, pasenusios ar nepasiekiamos. Tyrimai atskleidžia, kad istoriškai psichoterapeutai dažnai pasižymėjo išankstinėmis nuostatomis ir nejautrumu, dirbant su lesbietėmis, gėjais ir biseksualiais žmonėmis. Tuo tarpu naujesni tyrimai rodo labiau teigiamas terapeutų nuostatas lesbiečių, gėjų ir biseksualių klientų atžvilgiu. Pastebėta, kad kartais šios pasikeitusios nuostatos gali būti paviršinės ir nebūtinai atsispindi terapeutų elgesyje.

Taikymas

Norint veiksmingai dirbti su homoseksualiais ir biseksualiais klientais, svarbios yra įvairiapusės žinios, nuostatos ir įgūdžiai. Psichologai yra raginami apsvarstyti papildomo švietimo, mokymų, patyrimo, konsultacijų ir (ar) supervizijų galimybes tokiose srityse kaip a) žmogaus seksualumas ir daugialypiai seksualinės orientacijos modeliai; b) lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų psichinės sveikatos problemos; c) lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų tapatumo raida heteronormatyvioje visuomenėje, atsižvelgiant į etninius ir kultūrinius veiksnius, darančius įtaką tapatumui; d) stigmatizacijos padariniai lesbietėms, gėjams, biseksualiems asmenims, poroms ir šeimoms; e) daugialypių tapatumo aspektų sąveikos (t. y. seksualinė orientacija, rasė ir etniškumas, socialinė lytis, klasė ir negalė); f) unikali LGB asmenų profesinė raida ir darbe patiriamos problemos; g) netradicinės santykių formos; h) LGB asmenų santykis su religija ir dvasingumu; i) sveikatos ir gerovės klausimai. Daugelis psichologų gali gauti naudos iš specialių mokymų, orientuotų būtent į biseksualių asmenų problemas bei palaikančiąją terapiją, skirtą biseksualiems vyrams ir moterims. Psichologai yra raginami ieškoti tęstinių LGB tematikai skirtų kursų, kadangi tikėtina, kad šių kursų turinys atitiks egzistuojančias APA gaires ir politiką. Psichologai taip pat skatinami ieškoti tęstinių mokymosi kursų, kurie suteiktų daugiau informacijos apie biseksualius klientus bei jų gydymo specifiką.

Lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys, ypač tie, kurie dar abejoja dėl savo orientacijos arba tik ką ją atrado, kartais neturi jokių žinių ar ryšio su kitomis lesbietėmis, gėjais ir biseksualiais asmenimis ar platesne LGB bendruomene bei ištekliais, kuriuos ji gali suteikti. Žinojimas bei prieiga prie bendruomenės išteklių yra ypač svarbi, kadangi, kaip rodo tyrimai, įsitraukimas į lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų bendruomenę yra susijęs su pagerėjusiu šių asmenų psichologiniu funkcionavimu. Su LGB klientais dirbantys psichologai yra raginami susipažinti su atitinkamais ištekliais (nacionaliniais, vietos, elektroniniais).

Pagrindimas

Šališkumas gali daryti įtaką ne tik tyrimo atlikimui, bet ir atliktų tyrimų interpretacijai bei rezultatų panaudojimui. Tikslia metodologija pagrįsti tyrimo duomenys apie stigmatizuotas grupes gali įnešti reikšmingą indėlį į psichologijos mokslą ir visuomenę. Vis dėlto tyrimai apie lesbietės, gėjus ir biseksualius asmenis buvo neteisingai naudojami bei dažnai interpretuojami lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų nenaudai.

Taikymas

Psichologai yra raginami atsargiai naudoti tyrimus LGB tematika, atsižvelgti į galimas tyrimo problemas ir ribotumus. Psichologai taip pat turi būti dėmesingi potencialiai atviro bei paslėpto šališkumo įtakai bei rūpintis, kad jų ataskaitos būtų nuodugnios, o bet kokie tyrimo ribotumai būtų atskleisti ir aptarti. Psichologams taip pat svarbu nepamiršti apie tuos lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų pogrupius, kurie nebuvo įtraukti į tyrimo imtį bei atsižvelgti į tai, pritaikant ar aptariant tyrimo duomenis.

Psichologai raginami atsargiai cituoti tyrimo duomenis, paskelbtus trečiųjų asmenų. Lygiai taip pat, kaip ir pateikiant savo paties tyrimo ribotumus, psichologai, cituojantys kitų tyrimus, privalo pateikti tikslų ir visą to tyrimo aprašymą bei ribotumus. APA etikos kodeksas reikalauja psichologų vengti melagingų ar klaidinančių pareiškimų ir tiksliai pristatyti savo tyrimo duomenis.

Savo paties ar trečiųjų asmenų atliktų tyrimų duomenų pateikimas žiniasklaidai kelia ypatingų iššūkių. Paprastai žiniasklaidos atstovai nėra gerai susipažinę su tyrimo metodų ypatumais ar tinkama tyrimo duomenų interpretacija. Šios priežastys kartu su žiniasklaidos dramatiškų istorijų vaikymusi gali lemti klaidinantį ir netikslų tyrimo pristatymą. Psichologai tai supranta bei aktyviai dalyvauja stengdamiesi išvengti netikslios informacijos sklaidos. Psichologai yra skatinami pateikti tikslius paaiškinimus, prašyti žurnalistų patvirtinimo, kad jie suprato informaciją, pasisiūlyti pateikti trumpas tyrimų apžvalgas ar tyrimų projektus, bendraujant su žurnalistais, pabrėžti tyrimo sudėtingumą ir ribotumus.