Santykiai ir šeimos

© Anton Karyuk, antonkaryuk.com

7 gairė

7 gairė. Psichologai stengiasi suprasti bei gerbti homoseksualių ir biseksualių asmenų santykius.

Pagrindimas

Lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų poros tiek panašios, tiek skiriasi nuo heteroseksualių porų. Jie kuria santykius dėl panašių priežasčių, patiria panašų pasitenkinimą santykiais, šie santykiai vystosi panašiai kaip ir heteroseksualiose porose. Skirtumai yra siejami su seksualinio elgesio modeliais, lyties vaidmenų socializacija, santykių stigmatizacija.

Tos pačios lyties poros dažnai turi prisitaikyti prie priešiškų arba jų santykius nuvertinančių sąlygų. Joms tenka susidurti su politinių kampanijų prieš tos pačios lyties asmenų santuokas ar partnerystes psichologiniu poveikiu, teisinės ir medicininės apsaugos tos pačios lyties asmenų šeimoms nebuvimu. Be to, lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų santykių modeliai bei pasirinkimai gali būti paveikti anksti gyvenime patirtos stigmos ir marginalizacijos.

Unikalų stresą vyresnio amžiaus lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims gali kelti fizinės sveikatos pokyčiai (pvz., galimas atskyrimas nuo partnerių, galimas ryšio su partneriais nutrūkimas, atsidūrus slaugos namuose ar kitose įstaigose, susidūrimas su prižiūrinčio personalo ar kitų slaugos namų gyventojų homofobija). Homoseksualūs ir biseksualūs klientai gali būti taip pripratę prie stigmos ir diskriminacijos santykiuose, kad jie gali net nepastebėti, kaip stigma prisideda prie konfliktų, su kuriais jiems tenka susidurti. Lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų santykių struktūros gali skirtis bei kelti nemažai unikalių iššūkių. Nemonogamiški ar poliamoriški santykiai gali pasitaikyti dažniau ir gali būti labiau priimtini tarp gėjų ir biseksualių asmenų nei tarp lesbiečių ar heteroseksualių asmenų. Be to, daug lesbiečių ir gėjų savo seksualinę orientaciją atskleidžia po ilgo buvimo heteroseksualiose santuokose.

Taikymas

Psichologai turi atsižvelgti į lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų santykiams daromą neigiamą visuomenės išankstinių nuostatų ir diskriminacijos poveikį. Pora gali nesuprasti, kaip stigma ir marginalizacija sukuria papildomas problemas, neskaitant tų, su kuriomis tenka susidurti visoms poroms. Vis dėlto lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų poros gali ieškoti terapijos dėl panašių priežasčių kaip ir heteroseksualios poros (pvz., bendravimo sunkumų, seksualinių problemų, dvigubos karjeros, sprendimų dėl įsipareigojimo) arba dėl kitokių priežasčių (seksualinės orientacijos atskleidimo, skirtingų partnerių atsiskleidimo procesų, problemų, kylančių dėl lyties socializacijos poveikio). Pavyzdžiui, tuo atveju, kai vienas iš partnerių atskleidė savo seksualinę orientaciją kilmės šeimai, o kitas – ne, pora gali susidurti su konfliktais, priimant sprendimus dėl atostogų, nesutarti, ar laukiant svečių paslėpti homoseksualumo atributiką. Dėl to lesbietėms, gėjams, biseksualiems asmenims terapines paslaugas teikiantys psichologai skatinami atsižvelgti į šeimos bei kitus socialinius ir kultūrinius veiksnius.

Psichologui, dirbančiam su tos pačios lyties asmenų poromis, gali būti naudingas susipažinimas su netradicinėmis santykių struktūromis. Kai kuriems gėjams, lesbietėms ir biseksualiems asmenims gali būti svarbu spręsti įsipareigojimo klausimus, nubrėžti ribas, įveikti homofobiją, plėtoti socialinę paramą suteikiančius ryšius. Heteroseksualiuose santykiuose monogamija yra įprastas lūkestis, tuo tarpu tai ne visada aktualu gėjų poroms.

Lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų santykiai yra įvairūs. Stokodami socialiai įtvirtintos paramos, lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys susikuria savo pačių santykių modelius ir paramos sistemas. Svarbu, kad psichologai suvoktų galimą šių santykių įvairovę bei dirbdami su lesbiečių, gėjų ir biseksualiomis poromis susilaikytų nuo heteroseksistinio modelio taikymo. Ši nuostata yra ypač svarbi, kalbant apie seksualinį lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų porų gyvenimą. Sveika seksualinė raiška iš dalies lemia bendrą pasitenkinimą santykiais. Psichologui, dirbančiam su lesbiečių, gėjų ir biseksualiomis poromis, svarbu būti jautriam bei turėti supratimą apie lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų poroms būdingas seksualines praktikas ir problemas (pvz., seksualinių santykių dažnis, įvairios seksualinių sutrikimų formos, problemos, susijusios su intymumu ir potraukiu). Psichologai skatinami pripažinti, kad internalizuotas heteroseksizmas gali apsunkinti sveikų seksualinių santykių vystymąsi. Psichologai taip pat skatinami pripažinti ypatingus iššūkius, su kuriais heteroseksualiose santuokose susiduria vyrai ir moterys, nusprendę atskleisti bei integruoti homoseksualią ar biseksualią orientaciją į savo gyvenimą. Šių asmenų sutuoktiniams ir artimiesiems taip pat gali būti reikalinga pagalba.

8 gairė

8 gairė. Psichologai stengiasi suprasti homoseksualių ir biseksualių tėvų patirtį ir iššūkius.

Pagrindimas

Tyrimai rodo, kad lesbietės, gėjai ir biseksualūs tėvai yra ne blogesni už heteroseksualius tėvus. Iš tiesų tyrimai rodo, kad lesbiečių poros pasižymi netgi stipresniais motiniško dėmesingumo įgūdžiais nei heteroseksualios poros. Nustatyta, kad nebiologinės lesbietės motinos, palyginus su tėvais heteroseksualiose santuokose, palaikė aukštesnės kokybės motinos–vaiko sąveikas, buvo labiau atsidavusios vaikams ir veiksmingiau juos auklėjo. Turint omenyje visas diskriminacines aplinkybes, su kuriomis tenka susidurti homoseksualiems ir biseksualiems tėvams (pvz., teisines kliūtis vaiko globai, ribotas tos pačios lyties partnerės(-io) galimybes įsivaikinti, grėsmę netekti teisės į vaiko globą, draudimus gyventi su tos pačios lyties partnere(-iu), vieno iš tėvų teisių nebuvimu), svarbu atkreipti dėmesį į šiuos pozityvius atradimus. Nusprendę tapti tėvais, lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys susiduria su iššūkiais – pavyzdžiui, stresu, susijusiu su alternatyviu apvaisinimu ar surogatine motinyste – kurie yra mažai žinomi heteroseksualioms poroms. Prie šių unikalių rūpesčių, būdingų homoseksualiems ir biseksualiems tėvams, galima priskirti ir paramos iš šeimos ir draugų trūkumą, homofobiškas pediatrų, vaikų priežiūros įstaigų ar mokyklų darbuotojų reakcijas. Nebiologinės lesbietės motinos šeima gali priešintis ir nepripažinti nebiologinio vaiko kaip savo anūko/dukterėčios/sūnėno.

Atsiranda vis daugiau tyrimų, kuriuose tiriami homoseksualių ir biseksualių tėvų vaikai. Rūpinantis homoseksualių ir biseksualių tėvų užaugintų vaikų gerove, keliami trys pagrindiniai klausimai. Nuogąstaujama dėl: (1) vaikų lytinio tapatumo, lyties vaidmenų elgesio, seksualinės orientacijos; (2) asmeninės vaiko raidos; (3) socialinių tokio vaiko patirčių. Buvo atlikta visapusė šias sritis paliečiančios literatūros apžvalga. Empirinių duomenų (pirmiausia paremta lesbiečių motinų vaikais) apžvalga parodė, kad nei vienas šių nuogąstavimų neturi pagrindo. Taip pat teigiama, kad vertinant savigarbą, kontrolės lokusą, intelektą, elgesio problemas, asmenybę, adaptaciją mokykloje, psichinę sveikatą, nebuvo pastebėta jokių reikšmingų skirtumų tarp lesbiečių ir heteroseksualių motinų augintų vaikų. Atsižvelgdami į tyrimo duomenis, liudijančius teigiamas lesbiečių ir gėjų tėvų auginimo pasekmes vaikams, Amerikos pediatrų draugija 2002 m. išleido oficialų patvirtinimą, remiantį antrojo partnerio įvaikinimo galimybes lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų šeimose.

Taikymas

APA „…ragina psichologus siekti pašalinti diskriminaciją seksualinės orientacijos atžvilgiu, kalbant apie įvaikinimo ar vaiko globos galimybes, lankymą, reprodukcinės sveikatos paslaugas“. Kol švietimo, teisinės ir socialinės pagalbos sistemose egzistuoja šališkumas ir dezinformacija, su tėvais, vaikais, bendruomeninėmis, organizacijomis ir institucijomis dirbantys psichologai turi siekti keisti šią situaciją bei suteikti tikslias, moksliškai pagrįstas bei profesionalias žinias. Psichologai pripažįsta iššūkius, su kuriais tenka susidurti lesbietėms, gėjams ir biseksualiems tėvams bei tyrinėja šias problemas su savo klientais. Pavyzdžiui, tos pačios lyties tėvai, neturėdami galimybės tuoktis, negauna tokių teisinių ir ekonominių privilegijų ir socialinio statuso kaip susituokusios heteroseksualios poros. Psichologai taip pat turi pripažinti unikalias lesbiečių, gėjų ir biseksualių šeimų stiprybes ir atsparumą. Psichologai yra skatinami tyrinėti įvairius tapatybės aspektus (pvz., rasę ir etniškumą, kultūrą, socioekonominę klasę, negalę, religines ir dvasines tradicijas), kurie sąveikauja, sukurdami unikalias homoseksualių ir biseksualių tėvų patirtis.

9 gairė

9 gairė. Psichologai pripažįsta, kad lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų šeimos gali apimti žmones, kurie nėra teisiškai ar biologiškai susiję.

Pagrindimas

Daugeliui lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų seksualinės orientacijos neatskleidimas ir (ar) jų intymių santykių nepripažinimas gali reikšti emocinį atsitraukimą nuo savo kilmės šeimos. Net tuo atveju, kai šeimos yra priimančios, šis priėmimas dažnai gali reikšti tik toleranciją, o ne tikrą priėmimą. Daugeliui lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų artimų draugų ratas gali atstoti šeimą ir sudaryti alternatyvią šeimos struktūrą – tokią, kuri neparemta teisiniais ar biologiniais santykiais. Šios pasirinkimo šeimos lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims suteikia bendravimo galimybes, sukuria šeiminę aplinką bei gali būti svarbesnės nei kilmės šeima. Tokios šeiminės struktūros gali mažinti diskriminacijos pasekmes bei kompensuoti teisinio ar institucinio pripažinimo trūkumą.

Taikymas

Atsižvelgiant į pasitenkinimui santykiais, stigmos įveikai ir psichologinei gerovei daromą socialinės paramos įtaką, psichologai skatinami pripažinti ir vertinti lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų šeimos struktūras. Psichologai taip pat turi atsižvelgti į klientų patiriamą stresą, kylantį dėl to, kad kilmės šeima, darbdaviai ar kiti asmenys nepripažįsta šių alternatyvių šeiminių struktūrų. Dirbant su homoseksualiais ar biseksualiais klientais gali būti naudinga paklausti kliento apie jo draugų ratą, santykių kokybę, ar jis laiko šį draugų ratą šeima. Taip pat svarbu paskatinti klientus įsitraukti į lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų bendruomenę, kadangi ryšys su bendruomene gali suteikti vaidmenų modelius, socialinę paramą, solidarumo jausmą bei kitus išteklius, reikalingus pozityvios tapatybės raidai.

10 gairė

10 gairė. Psichologai stengiasi suprasti, kokį poveikį asmens homoseksuali ar biseksuali orientacija gali daryti jo kilmės šeimai bei santykiams su ta šeima.

Pagrindimas

Šeima, sužinojusi apie vieno iš jos narių homoseksualią ar biseksualią orientaciją gali reaguoti įvairiai. Kai kurios kilmės šeimos gali būti nepasiruošusios priimti vaiko ar šeimos nario homoseksualumo ar biseksualumo dėl tam tikrų šeimos, etninių ar kultūrinių normų, religinių įsitikinimų, ar neigiamų stereotipų. Tokiose šeimose žinia apie šeimos nario homoseksualumą gali sukelti krizę, kuri gali baigtis atsitraukimu, lesbietės, gėjaus ar biseksualaus asmens išvarymu iš namų, homoseksualaus ar biseksualaus asmens tėvų ar brolių/seserų atstūmimu, tėvų tarpusavio konfliktais. Kita vertus, yra ir tokių kilmės šeimų, kuriose lesbietės, gėjaus ar biseksualaus nario priėmimas yra besąlyginis ar nesukeliantis krizės. Vis dėlto, kaip rodo tyrimai, netgi palaikančios šeimos, sužinojusios apie šeimos nario homoseksualumą ar biseksualumą, gali išgyventi tam tikrą adaptacijos periodą.

Biseksualūs asmenys kilmės šeimoje gali išgyventi unikalius sunkumus. Asmenys, kurie laiko save biseksualiais, užmezgę santykius su tos pačios lyties partneriu(-e), gali patirti spaudimą iš kilmės šeimos pasirinkti priešingos lyties partnerį(-ę), o biseksualiems asmenims, kurie palaiko santykius su abiejų lyčių partneriais, gali būti sunku kilmės ar išplėstinėje šeimoje išlaikyti biseksualią tapatybę.

Lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims gali būti labai sunku priimti kai kuriuos gyvenimo sprendimus (pvz., pasirinkti profesiją, apsispręsti dėl tėvystės/motinystės). Gali būti sudėtinga paaiškinti šeimos nariams, kaip seksualinė orientacija ir stigmos patyrimas siejasi su darbu ir karjera, seksualiniais ir romantiniais santykiais, tėvyste/motinyste. Tiek kilmės, tiek išplėstinei šeimai gali būti sunku pripažinti tiek tos pačios lyties santykius, tiek tos pačios lyties asmenų poros užaugintus vaikus.

Taikymas

Psichologai yra skatinami kartu su homoseksualiais ir biseksualiais klientais tyrinėti su jų kilmės ir išplėstine šeima susijusius klausimus ir problemas. Psichologai stengiasi suprasti, kokias kultūriškai specifines problemas seksualinės orientacijos atskleidimas gali sukelti kilmės šeimai. Pavyzdžiui, rasinėms ir etninėms mažumoms priklausančios šeimos, bijodamos netekti savo bendruomenės paramos, gali vengti kalbėti apie vaiko homoseksualumą ar biseksualumą. Psichologai gali padėti klientams pradėti pokalbį su šeima apie jų tapatybę ir kultūrinę stigmą. Šeimoms svarbu padėti plėtoti naują požiūrį į seksualinę orientaciją, pasipriešinti šeimoje pasireiškiančioms neigiamoms visuomenės nuostatoms apie homoseksualumą ir biseksualumą, susidoroti su sunkumais, kylančiais dėl stigmatizacijos.

Naujausiuose šeimos terapijos modeliuose kalbama ne tik apie sunkumus, tačiau siekiama paskatinti ir kūrybiškus konstruktyvius sistemos pokyčius. Psichologai gali padėti stiprinti ilgalaikę šeimos paramą homoseksualios ir biseksualios orientacijos šeimos nariams, stebėti šeimos narių santykių kaitą po įvykusios adaptacijos prie šeimos nario seksualinės orientacijos. Psichologai turi stengtis padėti homoseksualiems ir biseksualiems klientams suteikti šeimos nariams tikslią informaciją apie seksualinę orientaciją. Galiausiai psichologai stengiasi suprasti, kaip šeimos reakcijos ir adaptacijos prie šeimos nario homoseksualios ar biseksualios orientacijos būdai yra susiję su kultūriniais skirtumais.