Gyvenimo patirties aspektai

Tolesnėse gairėse yra paliečiami įvairūs gyvenimo patirties aspektai, vienokiu ar kitokiu būdu persidengiantys bei lemiantys asmens tapatybės jausmą, santykius su jo socialine ir kultūrine aplinka.

Tolesnėse gairėse yra paliečiami įvairūs gyvenimo patirties aspektai, vienokiu ar kitokiu būdu persidengiantys bei lemiantys asmens tapatybės jausmą, santykius su jo socialine ir kultūrine aplinka. Sąveikiškumo sąvoka yra vartojama, siekiant apibūdinti kintantį, įvairialypį ir unikalų poveikį, kurį asmens gyvenimui gali daryti tokie veiksniai kaip rasė, etniškumas, kultūra, lytis, amžius, seksualinė orientacija, klasė ir negalė. Sąveikiškumas yra apibrėžiamas daugialypėmis tapatumo, skirtingumo ir atskirties kategorijomis. Siekiant suprasti, kaip šios kategorijos sąveikauja tarpusavyje, keliami klausimai apie įtraukimą (įvairovė pačiose kategorijose), nelygybę (t. y. tam tikrą santykinę vietą galios ir privilegijų hierarchijoje), panašumus (t. y. panašumus tarp kategorijų, kurios paprastai yra laikomos labai skirtingos). Tolesnėse gairėse yra paliečiama po vieną esminį įvairovę lemiantį konstruktą; vis dėlto skaitytojai turėtų žvelgti į juos per sąveikiškumo prizmę.

© Anton Karyuk, antonkaryuk.com

11 gairė

11 gairė. Psichologai stengiasi suprasti, su kokiais sunkumais, susijusiais su daugialypėmis ir dažnai viena kitai prieštaraujančiomis normomis, vertybėmis ir įsitikinimais, tenka susidurti rasinėms ir etninėms mažumoms priklausančioms lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims.

Pagrindimas

Rasinėms, etninėms ir kultūrinėms mažumoms priklausančios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys susiduria ne tik su plačiojoje visuomenėje, bet ir mažumos kultūroje paplitusiomis normomis, vertybėmis ir įsitikinimais homoseksualumo ir biseksualumo atžvilgiu. Yra duomenų, rodančių, jog kultūriniai skirtumai, susiję su šiomis normomis, vertybėmis, įsitikinimais ir nuostatomis, gali kelti daug streso ir paveikti lesbiečių, gėjų ir biseksualių vyrų ir moterų fizinę ir psichinę sveikatą. Pastaruoju metu taip pat atsirado prieštaraujančių duomenų, rodančių, jog lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys, kilę iš įvairių rasinių, etninių ir kultūrinių mažumos grupių, gali pasižymėti žemesniais psichinės sveikatos problemų rodikliais. Tikėtina, kad įgūdžiai, įgyti derantis dėl vieno stigmatizuoto tapatybės aspekto, gali praverti ir apsaugoti asmenį nuo kitų stigmatizacijos formų.

Nepaisant to, rasinėms, etninėms ir kultūrinėms mažumoms priklausančioms lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims daugialypių tapatybės aspektų integracija gali kelti nemenką iššūkį. Pavyzdžiui, lesbietė, gėjus ar biseksualus asmuo, priklausantis rasinei mažumai, gali išgyventi „lojalumo konfliktą“, kai tapatinimasis su LGB bendruomene disonuoja su tam tikra rasine, etnine ar kultūrine grupe, kuriai asmuo taip pat jaučiasi priklausantis. Dėl šių lojalumo konfliktų tam tikrai rasinei, etninei ar kultūrinei mažumai priklausanti lesbietė, gėjus ar biseksualus asmuo gali jausti, kad jie niekada visiškai nepriklausys jokiai grupei. Be nuolatinių derybų dėl savo seksualinės orientacijos rasinei mažumai priklausančios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys taip pat patiria rasizmą ir diskriminaciją ir lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių bendruomenėse. Iš įvairių rasinių, etninių ir kultūrinių mažumų kilusios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys, kurie taip pat patiria ir kitas su amžiumi, geografine padėtimi, imigracijos statusu, prastu kalbos mokėjimu, kultūriniu statusu, socialine klase ir negale susijusias marginalizacijos formas, susiduria su dar didesniais iššūkiais.

Taikymas

Psichologai stengiasi suprasti, kaip priklausymas įvairioms mažumų grupėms gali apsunkinti ir pagilinti jų klientų problemas. Pavyzdžiui, psichologai savo darbe skatinami atsižvelgti į tai, kokį poveikį klientams daro jų kilmės kultūrose paplitęs požiūris į homoseksualumą ir biseksualumą bei stigmatizacija, įvertinti lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų bendruomenėse paplitusio rasizmo pasekmes. Be to, veiksmingam darbui su šiais klientais užtikrinti, svarbu jautriai reaguoti į sąveiką tarp įvairių persidengiančių socialinių tapatybių ir statusų sluoksnių (t. y. socialinės klasės, lyties vaidmenų, religinių įsitikinimų.

Psichologai stengiasi padėti klientams atpažinti veiksmingas įveikos strategijas bei kitus apsauginius veiksnius, kuriuos rasinei, etninei ar kultūrinei mažumai priklausančios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys išplėtojo, susidurdami su daugialype marginalizacija. Psichologai taip pat skatinami suprasti bei padėti savo homoseksualiems ir biseksualiems klientams atkreipti dėmesį į pyktį, frustraciją ir skausmą, kurie jie patyrė tiek dėl priklausymo rasinei, etninei ar kultūrinei mažumai, tiek dėl seksualinės orientacijos.

12 gairė

12 gairė. Psichologai yra skatinami įvertinti religijos ir dvasingumo poveikį lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų gyvenimui.

Pagrindimas

Lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių santykis su religija ir dvasingumu gali būti sudėtingas, dinamiškas ir kupinas prieštaringų jausmų. LGB asmenų patirtis religijos ir tikėjimo srityje yra labai įvairi ir skirtinga. Kai kurios religinių ir dvasinių įsitikinimų sistemos gali būti santykinai neutralios įvairių seksualinių orientacijų atžvilgiu (t. y. budizmas ir induizmas), tuo tarpu kitose, vertinant iš istorinės perspektyvos, neheteroseksualios orientacijos yra smerkiamos (t. y. krikščionybėje, judaizme, islame). Tačiau netgi tose religinėse tradicijose, kuriose istoriškai buvo nepalankiai žiūrima į neheteroseksualias orientacijas, per pastaruosius dvidešimt–trisdešimt metų atsirado bei vis labiau buvo plėtojama teologinė paradigma, priimanti bei remianti seksualinių orientacijų įvairovę. Religiniai lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų įsitikinimai gali daryti įvairų poveikį jų psichologiniam funkcionavimui ir gerovei. Lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys skiriasi ne tik savo su tikėjimu susijusia praeities patirtimi, bet ir tuo, kokį vaidmenį religija ir dvasingumas atlieka jų dabartiniame gyvenime. Pavyzdžiui, kai kuriems tikėjimo tradicijos bei dvasiniai įsitikinimai yra svarbi ir neatskiriama jų tapatumo dalis, tuo tarpu kitiems – ne. Be to, kaip ir heteroseksualiems asmenims, tikėjimo poveikis ir svarba lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims gali keistis gyvenimo eigoje.

Taikymas

Psichologai stengiasi būti dėmesingi bei gerbti įvairias lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų religines ir dvasines praktikas. Homoseksualūs ir biseksualūs psichologai gali būti itin pažeidžiami šia prasme bei pasižymėti tam tikrais šališkais sąmoningais ar nesąmoningais įsitikinimais, kurie gali neigiamai paveikti jų darbą su klientais, stipriai susitapatinusiais su tam tikra religine tradicija. Psichologai skatinami suprasti tiek istorinį, tiek dabartinį religijos bei dvasingumo vaidmenį ir poveikį homoseksualių ar biseksualių klientų gyvenimams. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į atstumiančias bei užgaulias LGB klientų religines patirtis. Šių kartais sunkiai sugretinamų, bet reikšmingų tapatumo aspektų integracija gali būti vienas svarbiausių gydymo tikslų psichologiniame darbe su homoseksualiais ir biseksualiais klientais, išgyvenančiais konfliktą dėl savo religinės tapatybės.

APA nutarimas dėl religinio, religija grįsto ir (ar) iš religijos kylančio išankstinio nusistatymo ragina psichologus tyrinėti savo religinius įsitikinimus; dirbant su homoseksualiais ir biseksualiais klientais, visų pirma vadovautis profesine praktika ir standartais, o ne religiniais įsitikinimais. Didelė dalis klientų, norėjusių pakeisti savo seksualinę orientaciją, buvo įsitikinę, kad jų religinės nuostatos yra nesuderinamos su jų seksualine orientacija. Psichologai tokius klientų siekius turi vertinti labai atsargiai – psichologai turi peržvelgti APA nutarimą dėl palaikančiųjų reakcijų į seksualinės orientacijos sukeltą distresą ir pastangas ją keisti, aptarti su klientais naujausius tyrimus bei galimus pavojus, susijusius su bandymais keisti seksualinę orientaciją. Be to, psichologai turi išsiaiškinti, kokios socialinės ar kultūrinės įtakos galėjo daryti poveikį kliento norui keisti seksualinę orientaciją. Psichologai taip pat skatinami susipažinti su įvairių tikėjimo tradicijų šaltiniais (pvz., su tikėjimu susijusia literatūra, grupėmis), prieinamais jų bendruomenėje bei priimančiais lesbietes, gėjus ir biseksualius asmenis.

13 gairė

13 gairė. Psichologai stengiasi atpažinti ir suprasti su karta bei amžiumi susijusius lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų skirtumus.

Pagrindimas

Lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo amžiaus ir kartos. Kartos įtaka gali būti apibūdinta kaip stiprios raidos kontekstą formuojančios istorinės jėgos. Nuo laikmečio, kuriuo asmuo gyveno ar atskleidė savo seksualinę orientaciją, gali priklausyti, kaip sėkmingai asmeniui pavyko atlikti tam tikras raidos užduotis – įtvirtinti ir atskleisti savo tapatybę, tapti tėvu/motina, tapti politiškai aktyviam. Prie veiksnių, lemiančių kartų skirtumus, gali būti priskirtos kintančios visuomenės nuostatos seksualumo atžvilgiu; ŽIV/AIDS poveikis seksualinių mažumų bendruomenėms; kintančios religinės ir dvasinės nuostatos bei praktikos; moterų, LGBT ir pilietiniai judėjimai; reprodukcinių technologijų plėtra ir šeimos ideologijos kaita; seksualinio ir lyties tapatumo sampratos pokyčiai. Kartos poveikis skiriasi nuo amžiaus skirtumų. Pavyzdžiui, tikėtina, kad asmuo, atskleidęs savo seksualinę orientaciją XX a. šeštajame dešimtmetyje, turės visai kitokios patirties nei asmuo, atsiskleidęs pastaraisiais dešimtmečiais. Panašiai ir šiomis dienomis atsiskleidęs penkiolikmetis pasižymės visai kitokia patirtimi nei tuo pat metu atsiskleidęs keturiasdešimtpenkiametis.

Įprastos problemos ir su senėjimu susiję pokyčiai būdingi visiems vyresnio amžiaus žmonėms (t. y. sveikata, išėjimas į pensiją, finansai, socialinė parama), dėl heteroseksistinės diskriminacijos vyresnėms lesbietėms, gėjams ir biseksualiems asmenims gali kilti dar daugiau iššūkių. Teisinės apsaugos stoka gali kelti problemų, sprendžiant medicininius ir finansinius klausimus, pažeisti poros autonomiją priimant sprendimus dėl sveikatos ir gyvenimo pabaigos, riboti galimybes gauti tinkamą sveikatos priežiūrą, įgyvendinti teisę į motinystę/tėvystę, gauti pensijos draudimo išmokas, paveldėti turtą, susitarti dėl gyvenimo kartu ir dalintis nuosavybės teisėmis. Kartos ir amžiaus veiksniai tarpusavyje sąveikauja, kadangi vyresnio amžiaus lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys dažniau susiduria su sveikatos priežiūros specialistais (amžiaus veiksnys) bei dažniau slepia savo tapatumą (kartos veiksnys); ši sąveika gali lemti netinkamą sveikatos priežiūrą.

Daugialypis mažumos statusas (t. y. susijęs su lytimi, socialine klase, negale, rase, etniškumu) taip pat gali daryti poveikį lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų senėjimo patyrimui. Pavyzdžiui, panašu, kad kalbant apie vyresnio amžiaus lesbietes, gėjus ir biseksualius asmenis, aptinkama tam tikrų skirtumų tarp suvoktos stigmatizacijos dėl etniškumo ir amžiaus. Be to, vienalytėse porose gyvenančios moterys dėl per visą gyvenimą gautų mažesnių pajamų poveikio gali susidurti su didesnėmis finansinėmis problemomis. Galiausiai daugelis vyresnio amžiaus lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų patiria diskriminaciją dėl amžiaus ir pačiose lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų bendruomenėse.

Taikymas

Psichologai stengiasi atsižvelgti į kartos, kuriai priklauso klientas, istorinį kontekstą. Kalbant apie amžių, psichologai pripažįsta, kad vyresnio amžiaus asmenys yra įvairialypė grupė, o normatyviniai su senėjimu susiję pokyčiai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami ir nebūtinai susiję su patologija ar kliento seksualine orientacija. Atsižvelgiant į kartos ir amžiaus sąveiką, psichologai yra skatinami įvertinti, kaip tam tikras su amžiumi susijęs reiškinys persipina su konkrečios kartos patirtimi. Pavyzdžiui, gedėjimas dėl partnerės(-io) mirties (su amžiumi susijusi patirtis) gali būti apsunkintas vyresnio amžiaus bendraamžių heteroseksizmo (kartos poveikis), dėl ko gedinti(-s) partnerė(-is) gali nesulaukti pakankamai socialinės paramos.

Psichologai pripažįsta, kad šalies įstatymai ir reguliavimas daro poveikį vyresnio amžiaus lesbiečių, gėjų ir biseksualių klientų teisėms. Psichologai yra susipažinę su reikalingais šaltiniais, kurie galėtų padėti tvarkyti klientų medicininius, teisinius ir finansinius klausimus. Psichologams gali praverti šaltiniai, analizuojantys pozityvų lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų prisitaikymą prie senėjimo. Psichologai gali padėti vyresnio amžiaus lesbietėms, gėjams ir biseksualiems klientams su normatyviniu senėjimu susijusių iššūkių įveikai pasitelkti strategijas, įgytas kovojant su heteroseksizmu.

14 gairė

14 gairė. Psichologai stengiasi suprasti, su kokiomis unikaliomis problemomis ir rizikos veiksniais susiduria LGB jaunimas.

Pagrindimas

Kognityvinių, emocinių ir socialinių raidos pokyčių patyrimas, lygiagretus homoseksualios ar biseksualios tapatybės iškilimui bei integracijai paauglystėje gali kelti nemažai iššūkių. Homoseksualūs, biseksualūs ir dar abejojantys jaunuoliai gali pasižymėti didesne rizika tam tikriems sunkumams nei jų heteroseksualūs bendraamžiai. Pavyzdžiui, benamystė, prostitucija, lytiniu keliu plintančios ligos. Homoseksualūs ir biseksualūs jaunuoliai, kurie neatitinka lyties normų, gali turėti daugiau santykių su bendraamžiais problemų. Rasinėms mažumoms priklausančiam jaunimui gali būti dar sunkiau apsispręsti dėl seksualinės orientacijos atskleidimo, kadangi šeima ir bendruomenė gali būti jų pagrindinis paramos šaltinis, kovojant su rasizmu (žiūrėti 11 gairę). Homoseksualus ir biseksualus jaunimas dėl seksualinės orientacijos mokykloje dažnai patiria socialinę atskirtį ir patyčias. Šie veiksniai gali didinti piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis riziką arba sukelti tokias ilgalaikes pasekmes kaip potrauminis stresas.

Dėl socialinės su homoseksualia ir biseksualia tapatybe susijusios stigmos LGB jaunimas gali jausti spaudimą užmegzti heteroseksualius santykius, slėpti savo seksualinę orientaciją ar vengti socialinių sąveikų. Pastangos slėpti ar neigti savo seksualinę tapatybę didina homoseksualių ir biseksualių paauglių neplanuoto nėštumo, nesaugaus sekso, tarpasmeninio smurto ir bandymų nusižudyti riziką.

Homoseksualūs ir biseksualūs jaunuoliai dažnai susiduria su neigiamomis tėvų reakcijomis į jų seksualinę orientaciją. Šeimos palaikymas gali būti svarbus veiksnys, apsaugantis LGB jaunimą nuo neigiamo mažumos streso poveikio. Vis dėlto net ir gero linkintys heteroseksualūs tėvai negali visiškai patenkinti LGB jaunimo socializacijos ir pažinimo poreikių bei apsaugoti jų nuo heteroseksizmo patyrimo ir heteroseksistinių įsitikinimų internalizacijos. Dėl to artimi santykiai su palaikančių draugų ratu yra itin svarbūs – jie gali sušvelninti šeimos atstūmimo ir (ar) visuomenės heteroseksizmo sukeltą skausmą. Stiprus draugų tinklas yra vertinamas kaip svarbiausias veiksnys, darantis įtaką seksualinės tapatybės tyrinėjimui ir raidai.

Taikymas

Psichologai raginami įvertinti, kokį psichologinį poveikį LGB jaunimui daro pastarųjų metų socialiniai ir politiniai įvykiai, žiniasklaidoje vyraujantys seksualinių mažumų įvaizdžiai. Dirbant su LGB jaunimu yra labai svarbu susipažinti su etiniais ir teisiniais principais, kadangi įstatymai, reglamentuojantys konfidencialumą, sveikatos būklės atskleidimą, nustatantys amžių, nuo kurio galimi abipusiu sutarimu grįsti lytiniai santykiai, skiriasi priklausomai nuo šalies.

Jaunuoliai gali vengti apsibrėžti su seksualine orientaciją susijusią tapatybę. Be to, seksualinis tapatumas paauglystėje gali kisti. Dėl to psichologai stengiasi sukurti atvirą ir palaikančią terapinę aplinką, kurioje jaunuoliai galėtų aptarti bei tyrinėti, kokią prasmę jie suteikia įvairiems tapatumo aspektams. Psichologai taip pat stengiasi padėti LGB ir abejojančiam jaunimui bei jų šeimoms atrasti alternatyvių švietimo šaltinių, paramos galimybių, palaikančių interneto puslapių.
Online Drugstore,buy cialis online cheap uk,Free shipping,buy clomid tamoxifen,Discount 10%

Tyrimai rodo, jog LGB jaunimas mokyklose dažnai patiria priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos. Psichologai yra skatinami dirbti su mokytojais ir mokyklų administracijomis, padėti jiems suvokti, jog iškritimas iš švietimo sistemos, prasti akademiniai pasiekimai ir savižudiškas elgesys gali kilti dėl tokio ilgalaikio priekabiavimo. Psichologai gali padėti mokyklos personalui mažinti priekabiavimą dėl seksualinės orientacijos.

Net mažiausias tėvų priėmimas yra susijęs su didesne LGB jaunimo psichologine ir fizine gerove. Tyrimas parodė, kad mažesnis paauglystėje ir jaunystėje patirto šeimos atstūmimo lygis buvo susijęs su žemesniais depresijos rodikliais, mažesniu psichotropinių medžiagų vartojimu, mažesne rizikingo seksualinio elgesio tikimybe, žemesne savižudybės rizika. Dirbdami su LGB jaunimo tėvais, psichologai turi įvertinti tėvų reakciją į vaikų seksualinę orientaciją, priėmimo ar atmetimo lygį. Vykdant intervenciją, galima pasitelkti psichoedukacines strategijas ir suteikti tėvams tikslią informaciją apie seksualinę orientaciją. Siekiant didinti tėvų paramą LGB jaunimui, svarbu vystyti šeimos stiprybes, galias.

15 gairė

15 gairė. Psichologai turi atkreipti dėmesį į specifinius iššūkius, su kuriais susiduria lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys, turintys fizinių, jutimo ir kognityvinių–emocinių negalių.

Pagrindimas

Negalę turinčios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys gali susidurti su įvairiais iššūkiais, susijusiais tiek su stigmatizacija dėl negalės, tiek dėl seksualinės orientacijos. Dėl visuomenėje paplitusių įsivaizdavimų, kad negalę turintys žmonės yra neseksualūs ir vieniši, šie asmenys gali jausti, kad jų seksualinės orientacijos ir fizinės, kognityvinės–emocinės ir (ar) jutimo negalės sąveika yra nematoma. Be to, šie iššūkiai gali daryti neigiamą poveikį asmens savęs matymui, autonomijos jausmui, gebėjimui veikti, seksualumui ir pasitikėjimui savimi.

Fizinių, jutimo ir kognityvinių–emocinių negalių turinčios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys susiduria su daug įvairių problemų. Pavyzdžiui, pastebėta, kad gėjai, turintys intelekto ar mokymosi sunkumų, turi didesnę riziką užsiimti nesaugiu seksu. Su šia nesaugaus sekso rizika gali būti susijęs „nepakankamo vyriškumo“ jausmas, būdingas negalę turintiems homoseksualiems vyrams. Santykiuose su partneriu gali būti sudėtinga spręsti su mobilumu, seksualumu, medicininių ir teisinių sprendimų priėmimu susijusius klausimus. Be to, dėl neigiamų reakcijų į jo seksualinę orientaciją asmuo taip pat gali netekti ir šeimos paramos. Negalę turinčios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys gali neturėti tokios pat prieigos prie informacijos, paramos ir paslaugų, kaip negalės neturintys asmenys. Papildomą stresą negalę turintiems LGB asmenims gali kelti ir tai, kad norėdami gauti tinkamas paslaugas, jie turi atskleisti globėjams ar sveikatos priežiūros specialistams savo orientaciją.

Taikymas

Psichologai, dirbantys su negalę turinčiais LGB asmenimis, skatinami ypatingą dėmesį skirti negalės, rasės, etniškumo, seksualinės orientacijos, socialinės lyties, amžiaus, sveikatos būsenos, socioekonominio statuso sąveikai. Šių įvairių tapatybės aspektų stigmatizacijos padarinius gali dar labiau pabloginti reikšminguose santykiuose kylančios problemos (t. y. santykiuose su partnere(-iu), šeimos nariais, globėjais, sveikatos priežiūros specialistais). Su negalę turinčiais LGB asmenimis dirbantys psichologai taip pat turi įvertinti, kokį poveikį jų klientams turi susidūrimas su socialinėmis kliūtimis LGB bendruomenėje ir platesniame socialiniame kontekste.

Atsižvelgdami į mažą šios grupės matomumą ir dažnus teisių pažeidimus, psichologai turi ieškoti būdų, kaip įgalinti negalę turinčius LGB klientus. Jeigu įmanoma, šalia psichoterapijos rekomenduojama taip pat pasitelkti paramos grupes. Jau galima rasti išsamių psichoterapinių modelių, kuriuose atsižvelgiama į sąveiką tarp negalės ir seksualinės orientacijos. Psichologai yra raginami tyrinėti negalę turinčių LGB klientų seksualinę istoriją ir dabartinį seksualinį funkcionavimą, taip pat suteikti informacijos bei padėti spręsti šioje srityje kilusias problemas. Daug negalę turinčių LGB žmonių yra patyrę seksualinę prievartą. Rekomenduojamas jautrus asmens viktimizacijos istorijos tyrinėjimas.

16 gairė

16 gairė. Psichologai stengiasi suprasti ŽIV/AIDS poveikį lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių ir bendruomenių gyvenimui.

Pagrindimas

Žmonės, gyvenantys su šia liga, yra stigmatizuojami, kadangi ilgą laiką apie ŽIV/AIDS ir seksualinę orientaciją buvo kalbama išvien. Papildomi veiksniai, kurie prisideda prie išankstinio nusistatymo ir diskriminacijos ŽIV/AIDS sergančių žmonių atžvilgiu, yra neteisingas supratimas ar, tiksliau, neteisinga informacija apie virusą, bendra homofobija ir rasizmas, faktas, kad virusas plinta per elgesį, kurį kai kurie asmenys ar grupės laiko smerktinu. Nors pradžioje AIDS diagnozė prilygo mirties nuosprendžiui, dabar dėl reikšmingų medicinos pasiekimų ŽIV/AIDS yra laikoma chroniška liga.

Žmonės, gyvenantys su ŽIV/AIDS, turi ne tik atlaikyti su liga siejamą stigmą, tačiau susidurti ir su daugybe medicininių problemų, šalutiniu viruso gydymo poveikiu. Daugelis žmonių su ŽIV/AIDS baiminasi, kad atskleidę savo ŽIV pozityvų statusą draugams, šeimos nariams, sekso ar romantiniams partneriams, sulauks atstūmimo. Be to, empiriniai tyrimai rodo, jog ŽIV/AIDS sergantiems asmenims yra būdingi aukštesni nuotaikų ir nerimo sutrikimų rodikliai, narkotikų ir alkoholio vartojimas ir piktnaudžiavimas. Žmonės, gyvenantys su ŽIV/AIDS, taip pat dažniau patiria tarpasmeninį smurtą nei jų ŽIV neturintys bendraamžiai. Vyresnio amžiaus asmenys susiduria su specifiniais iššūkiais. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus asmenys, gyvenantys su ŽIV/AIDS, gali patirti tam tikrus su gydymu susijusius kognityvinius ir fizinius pokyčius. Tuo tarpu asmenų, nesergančių ŽIV/AIDS, tikimybė užsikrėsti šia liga vyresniame amžiuje padidėja. Taip gali nutikti dėl neslopinamo seksualinio elgesio, kurį sukelia kognityvinių funkcijų kritimas, vienatvės išgyvenimas, depresija ar kiti emociniai ar egzistenciniai veiksniai. Susidorojimas su šiomis fizinės ir psichinės sveikatos problemomis gali būti nemenkas iššūkis tiek ŽIV sergantiems asmenims, tiek šiems klientams teikiantiems paslaugas psichologams. Taip pat svarbu pastebėti, kad ŽIV/AIDS problemos gali iškilti ir kitų fizinės sveikatos problemų kontekste.

Taikymas

Atliekant pirminį įvertinimą, psichologai yra skatinami vengti bet kokių išankstinių prielaidų apie asmens ŽIV/AIDS statusą, remiantis jo seksualine orientacija ar demografinėmis charakteristikomis. Nėra labiau patikimo būdo, kaip sužinoti apie kliento ŽIV statusą, kaip to paklausti tiesiai. Be to, iškeldami šį svarbų klausimą, psichologai taip pat sukuria savo klientams galimybę gauti tikslią informaciją apie ŽIV (t. y. saugesnį/rizikingesnį seksualinį elgesį), o sergantys ŽIV gali gauti paramą (t. y. paskatinimą ieškoti arba tęsti medicininį gydymą). Psichologai yra raginami susipažinti su reikalinga informacija, kad galėtų aptarti su klientais ŽIV prevencijos strategijas.

Psichologai stengiasi suprasti ir įvertinti, kokį poveikį kiekvienam ŽIV/AIDS sergančiam klientui daro dėl įvairių unikalių tapatybės aspektų bei kitų veiksnių patiriama marginalizacija (t. y. seksualinė mažuma, rasinė/etninė mažuma, žemas socioekonominis statusas, negalė ir t.t.). Kalbant apie jaunus, rasinėms mažumoms priklausančius homoseksualius vyrus, pastebėta, kad jų žema savivertė bei kiti veiksniai (t. y. socialiniai tinklai) prisideda prie aukštų ŽIV/AIDS sergamumo rodiklių. Psichologai yra raginami su savo aukštos rizikos klientais aptarti saugaus seksualinio elgesio klausimus. Psichologai taip pat skatinami susipažinti, kokį patirtį su ŽIV/AIDS turi skirtingų kartų LGB klientai. Pavyzdžiui, daug vyresnio amžiaus lesbiečių, gėjų, biseksualių moterų ir vyrų devintajame–dešimtajame dešimtmetyje dėl AIDS neteko savo draugų ir partnerių. Dėl išgyventos stiprios emocinės traumos, gedulo, netekčių, jiems vis dar gali reikėti emocinės paramos.

Psichologai yra raginami tyrinėti, kokį poveikį ŽIV/AIDS daro visam žmogaus gyvenimui. Pavyzdžiui, dėl ŽIV infekcijos gali atsirasti tam tikri reikšmingi tapatybės bei vaidmenų pokyčiai. Užsikrėtimas ŽIV vieniems gali reikšti psichologinio ir dvasinio augimo galimybes, kitiems – gedulą ir sielvartą. Be to, pozityvus ŽIV statusas gali reikšmingai paveikti ligą turinčių asmenų socialinius ir intymius santykius. ŽIV pozityvų statusą turintys vyrai ir moterys gali išgyventi gėdą, šeimos narių, draugų, bendradarbių atstūmimą. Šis tarpasmeninis atstūmimas gali labai traumuoti tuos, kurie ir anksčiau yra turėję panašių sunkumų, pavyzdžiui, atskleidę kitus stigmatizuojamus tapatybės aspektus. Artimuose partnerių santykiuose ŽIV gali kelti papildomą stresą ir kliudyti intymumui. Tai ypač aktualu tuo atveju, kai partnerių ŽIV statusas nesutampa ir partneriams tenka spręsti emocinius ir praktinius su seksu ir intymumu susijusius klausimus. Be to, dėl pozityvaus ŽIV statuso asmuo taip pat gali patirti diskriminaciją darbe ar savo gyvenamojoje vietoje.

17 gairė

17 gairė. Psichologai skatinami atsižvelgti į socioekonominio statuso daromą įtaką homoseksualių ir biseksualių klientų psichologinei gerovei.

Pagrindimas

Duomenys rodo, kad lesbietės, gėjai, biseksualūs vyrai ir moterys dažniau nei jų heteroseksualūs bendraamžiai susiduria su ekonominėmis kliūtimis. Buvo nustatyta, kad gėjai uždirba 11–27 proc. mažiau nei heteroseksualūs vyrai. Tyrimai taip pat rodo, jog gėjai, gyvenantys tos pačios lyties asmenų poroje, uždirba mažiau nei vyrai heteroseksualiose santuokose. Gėjų ir ypač lesbiečių šeimos žymiai dažniau nei susituokusių heteroseksualių asmenų šeimos išgyvena nepriteklių. Vadybinį ir žemos kvalifikacijos darbą dirbantys gėjai uždirba 23 proc. mažiau nei jų heteroseksualūs bendraamžiai. Nors gėjai ir lesbietės dažniau turi aukštesnį išsilavinimą nei jų heteroseksualūs bendraamžiai, jie vis dar uždirba mažiau. Darbo vietose egzistuoja reikšminga lesbiečių ir gėjų diskriminacija. Dėl savo orientacijos lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys yra atleidžiami, negauna paaukštinimo, sulaukia neigiamų darbo įvertinimų, gauna nevienodą atlygį ir socialines garantijas.

Vis daugėja duomenų, patvirtinančių ryšį tarp skurdo ir psichinės sveikatos problemų. Mažas pajamas gaunantys asmenys dažniau nei aukštesnį socioekonominį statusą turinys kenčia psichikos sutrikimus. Skurde gyvenančios lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys gali patirti dar daugiau atskirties ir teisių pažeidimų.

Finansiniai ištekliai ir išsilavinimas gali daryti teigiamą įtaką diskriminacijos pasekmėms (t. y. didesnė ekonominė galia ir galimybės, didesnė savigarba). Priešingai, žemesnis socioekonominis statusas gali sukelti papildomą stresą, stipresnę marginalizaciją, didesnių sunkumų, priimant stigmatizuotą seksualinę orientaciją, mažesnes galimybes gauti tinkamą socialinę paramą. Pastebėta, kad persekiojimo baimė ir priėmimo stoka gali daug LGB jaunuolių stumti į benamystę. Benamiai LGB jaunuoliai dažniau įsitraukia į rizikingą elgesį. LGB jaunimui yra būdinga didesnė bandymų nusižudyti, sekso, siekiant išgyventi, narkotikų vartojimo rizika. Vyresnio amžiaus lesbietės, gėjai ir biseksualūs asmenys susiduria su įvairiais sunkumais, susijusiais su tradicinių pajamų paramos mechanizmais (t. y. socialinė apsauga, pensijų planai). Tos pačios lyties asmenų poros susiduria su teisinėmis kliūtimis (t. y. galimybė susituokti, sveikatos priežiūros garantijos), kurios gali lemti socioekonominius skirtumus.

Taikymas

Psichologai yra skatinami įvertinti, kokiais būdais socioekonominis statusas paveikia lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų žemą savigarbą, šeiminius konfliktus, santykių problemas. Pavyzdžiui, gali būti naudinga įvertinti psichologines žemo socioekonominio statuso pasekmes (tokias kaip gėda, depresija, nerimas) lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų psichologinei gerovei, kadangi šios pasekmės gali tęstis, net ir pasikeitus socioekonominiam statusui. Vertindami psichologai taip pat turi atsižvelgti ir į sąveiką tarp žemo socioekonominio statuso ir ekonominės diskriminacijos bei jos pasekmes LGB asmenims. Psichologai raginami vengti bet kokių prielaidų apie asmens socioekonominį statusą seksualinės orientacijos pagrindu.