Pagrindimas

APA etikos kodeksas numato, kad psichologai turi pašalinti savo atliekamam darbui daromą šališkumo poveikį. Siekdami šio tikslo, psichologai stengiasi įvertinti savo kompetencijas bei jų ribas, ypač tuo atveju, kai teikia įvertinimo bei gydymo paslaugas žmonėms, pasižymintiems patiems psichologams nebūdingomis savybėmis (pvz., homoseksualūs ar biseksualūs klientai). Nepakankamas psichologo dėmesingumas savo paties įsitikinimams, vertybėms, poreikiams bei ribotumams gali stabdyti kliento progresą psichoterapijoje. Tai ypač aktualu teikiant vertinimo bei gydymo paslaugas homoseksualiems ir biseksualiems klientams.

Terapeuto išreikštos bei neišreikštos neigiamos nuostatos gali daryti neigiamą poveikį psichologiniam homoseksualių bei biseksualių klientų įvertinimui bei gydymui. Pavyzdžiui, kai homoseksualumas ir biseksualumas yra traktuojami kaip psichinės ligos ar psichopatologijos požymis, kliento homoseksuali orientacija gali būti laikoma pagrindiniu kliento psichologinių problemų šaltiniu, net tuo atveju, kai seksualinė orientacija nėra nurodoma kaip kreipimosi priežastis. Be to, psichoterapijos veiksmingumui gali pakenkti pačių psichologų neįsisąmoninamos neigiamos nuostatos ir heteroseksistinis šališkumas. Norint užtikrinti optimalias įvertinimo bei gydymo paslaugas, būtinos sąmoningos pastangos atpažinti ir pasipriešinti kalbą, teorijas ir psichoterapines intervencijas persmelkusiam heteroseksizmui. Lesbiečių, gėjų bei biseksualių asmenų mintys, jausmai ir elgesys gali būti traktuojami kaip nenormalūs, nukrypę nuo normos, nepageidaujami, vadovaujantis heteroseksualiomis tapatumo, elgesio ir santykių normomis.

Alternatyvus, bet taip pat neveiksmingas požiūris vertinant ir gydant, yra likti „aklam“ seksualinei orientacijai. Kaip ir panašiuose „spalvai akluose“ modeliuose, tokiu būdu yra ignoruojamos arba neigiamos kultūriškai unikalios lesbiečių, gėjų ir biseksualių asmenų gyvenimo patirtys. Taip vadinama „akla“ perspektyva nepašalina heteroseksistinių nuostatų, o greičiau įtvirtina klientams visiškai neveiksmingą heteroseksistinį požiūrį.

Taikymas

Kaip teigiama APA etikos kodekse, psichologai yra skatinami „atkreipti dėmesį ir gerbti dėl seksualinės orientacijos kylančius kultūrinius, individualius bei vaidmenų skirtumus… ir stengtis eliminuoti savo šališkų įsitikinimų poveikį darbui“. Psichologai yra skatinami atkreipti dėmesį į savo išreikštus ir neišreikštus įsitikinimus šiuo klausimu. Išreikštas šališkumas yra labiau akivaizdus tiek patiems psichologams, tiek jų klientams bei yra įvardinamas kaip tiesioginis bei sąmoningas išankstinis nusistatymas. Priešingai, neišreikštas šališkumas lieka nepastebėtas, tačiau jis taip pat gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį psichoterapiniam procesui.

Kadangi pripažįstama, kad siekiant pozityvių pokyčių psichoterapiniuose santykiuose svarbiausias yra  saugumas, psichologai yra skatinami pasitelkti tinkamus savęs pažinimo ir savišvietos metodus (pvz., konsultacijas, studijas, formalų tęstinį švietimą), kurie padėtų nustatyti ir keisti neišreikštus bei išreikštus įsitikinimus homoseksualumo ir biseksualumo atžvilgiu. Šiuo tikslu psichologai stengiasi suprasti, kaip jų pačių praeitis, tokie asmeniniai veiksniai kaip lytis, seksualinė orientacija, heteroseksizmas ir religinė ideologija, veikia homoseksualių ir biseksualių klientų gydymą bei vertinimą. Be to, psichologai taip pat turi vengti prielaidos apie klientų heteroseksualumą net tuomet, kai pastebimi tam tikri heteroseksualumo požymiai (pvz., šeiminė padėtis, tėvystė ir pan.)

Daugelis psichologų negauna pakankamai informacijos apie lesbietes, gėjus bei biseksualius klientus, todėl norint užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą šioms grupėms, jie yra raginami dalyvauti mokymuose, įgyti patirties, ieškoti konsultacijų ar supervizijų. Svarbiausios sritys, su kuriomis psichologai turėtų susipažinti apima: (1) žmogaus seksualumo raidą gyvenimo eigoje; (2) socialinės stigmos poveikį seksualinei orientacijai ir tapatumo raidai; (3) atsiskleidimo procesą bei kaip šį procesą veikia tokie veiksniai kaip amžius, lytis, etniškumas, rasė, negalė, religija, socioekonominis statusas; (4) tos pačios lyties asmenų santykių dinamiką; (5) santykius su kilmės šeima; (6) ryšius su tam tikromis dvasinėmis ar religinėmis grupėmis; (7) profesijos klausimus ir diskriminaciją darbe; (8) įveikos strategijas, užtikrinančias sėkmingą funkcionavimą.